Kada gliukozės nevalgius nepakanka: kam skirtas testas
Gliukozės kiekis nevalgius rodė 6,3 mmol/l, o šeimos gydytojas vietoj raminimo pasiūlė dar vieną tyrimą – gliukozės toleravimo testą. Toks sprendimas nereiškia, kad jau sergate diabetu, tačiau rodo, kad organizmo atsaką į angliavandenius verta patikrinti atidžiau.
Nevalgius išmatuota gliukozė parodo tik vieną momentą. Ji neatsako į svarbiausią klausimą: kaip jūsų kūnas susidoroja su cukrumi po valgio. Būtent tam skirtas gliukozės toleravimo testas (OGTT) – išgeriama tiksliai 75 g gliukozės, o kraujas imamas kelis kartus ir stebima, kaip greitai rodiklis grįžta į normą.
Testą šeimos gydytojas skiria, kai gliukozė nevalgius yra 6,1–6,9 mmol/l, yra paveldėtas diabetas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis arba įtariamas gestacinis diabetas. Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendacijos testą laiko patikimu būdu atskirti prediabetą nuo tikrojo diabeto.
Kaip vyksta tyrimas: trys kraujo paėmimai
Tyrimas atliekamas ryte, nevalgius. Pirmasis kraujas imamas tuščiu skrandžiu, tada per penkias minutes išgeriama 75 g gliukozės, ištirpintos 250–300 ml vandens. Po valandos ir po dviejų valandų kraujas imamas dar kartą – iš viso trys paėmimai.
Visas procesas trunka apie dvi valandas, ir per tą laiką negalima valgyti, gerti saldžių gėrimų ar rūkyti. Vanduo be dujų leidžiamas, tačiau intensivaus judėjimo rekomenduojama vengti – vaikščiojimas gali iškraipyti rezultatą.
Kai kuriose laboratorijose prieš pilnąjį testą atliekamas trumpesnis variantas – vienas gliukozės matavimas po valandos. Pilnas testas vis dėlto lieka auksiniu standartu, nes tik jis parodo visą glikemijos kreivę.
Pasiruošimas: ką daryti likus trims dienoms
Rezultato patikimumas labiausiai priklauso ne nuo laboratorijos, o nuo to, kaip pasiruošėte patys. Pagrindinė taisyė – nekeisti įpročių prieš pat tyrimą, kad gautumėte tikrąjį organizmo atsaką.
- Nevalgykite 8–12 valandų prieš tyrimą – paskutinis valgis vakare, tada tik vanduo.
- Tris dienas iki tyrimo valgykite įprastai: ne mažai angliavandenių, bet ir nepersivalgykite saldumynų.
- Ryte negerkite kavos ar arbatos, net nesaldintų – jos keičia gliukozės apykaitą.
- Nerūkykite nuo vakaro, nikotinas kelia cukrų ir streso hormononus.
- Dieną prieš venkite alinančių treniruočių, tačiau įprastas ėjimas netrukdo.
- Vaistų nenutraukite patys – apie visus vartojamus preparatus pasakykite gydytojui.
Jei prieš kelias dienas sirgote karščiavimu ar ūmia infekcija, tyrimą geriau atidėti – liga laikinai pakelia gliukozės kiekį, todėl rezultatas būtų klaidinantis.
Kaip skaityti rezultatus: normos ir ribos
Rezultatai vertinami pagal du rodiklius: gliukozę nevalgius ir gliukozę praėjus dviem valandoms. Vienas padidėjęs skaičius dar nereiži diabeto – diagnozė visada patvirtinama pakartotiniu tyrimu.
| Rodiklis | Norma | Prediabetas | Cukrinis diabetas |
|---|---|---|---|
| Gliukozė nevalgius | iki 6,0 mmol/l | 6,1–6,9 mmol/l | 7,0 mmol/l ir daugiau |
| Gliukozė po 2 valandų | iki 7,7 mmol/l | 7,8–11,0 mmol/l | 11,1 mmol/l ir daugiau |
| Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) | iki 5,6 % | 5,7–6,4 % | 6,5 % ir daugiau |
Jei abu rodikliai patenka į prediabeto zoną, kalbame apie sutrikusią gliukozės toleranciją – būseną, kurią galima pakeisti, kol diabetas dar neišsivystė. Ją nustačius, gydytojas paprastai siūlo pakartoti tyrimą po trijų–šešių mėnesių.
Penkios klaidos, iškreipiančios rezultatą
Net ir idealiai atliktas tyrimas duoda klaidingą vaizdą, jei prieš jį padarėte vieną iš dažniausių klaidų. Štai į ką atkreipti dėmesį:
- Kava ar arbata ryte prieš tyrimą – kofeinas keičia gliukozės atsaką.
- Rūkymas tą pačią dieną – nikotinas trumpam pakelia cukrų.
- Intensyvus sportas dieną prieš – raumenys išeikvoja glikogeną, todėl rezultatas būna neadekvatus.
- Ūmi liga ar stresas – bet koks uždegimas laikinai didina gliukozės kiekį.
- Vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai ar kai kurie diuretikai, vartojami be gydytojo žinios.
Jei rezultatas nustebino, o viena iš šių aplinkybių tikrai buvo, gydytojas gali pasiūlyti tyrimą pakartoti. Klaidingai nustatytas diabetas – tokia pati problema kaip ir praleistas, todėl sąžiningas pasiruošimas čia lemia viską.
Nėštumo metu: kitokios ribos
Nėščiosioms gliukozės toleravimo testas atliekamas maždaug 24–28 savaitę, nes hormoniniai pokyčiai gali sukelti gestacinį diabetą – laikiną gliukozės apykaitos sutrikimą, kuris dažnai praeina po gimdymo.
Vertinimo ribos nėštumo metu yra griežtesnės: gliukozė nevalgius turi būti mažesnė nei 5,1 mmol/l, po valandos – mažesnė nei 10,0 mmol/l, o po dviejų – mažesnė nei 8,5 mmol/l. Metzger ir kolegų tyrimas parodė, kad net nedidelis gliukozės padidėjimas nėštumo metu siejamas su didesne komplikacijų rizika.
Nustačius gestacinį diabetą, nėščiąją stebi gydytojas, o gydymas dažnai prasideda nuo mitybos korekcijos ir fizinio aktyvumo. Po gimdymo testas kartojamas, nes moterims, sirgusioms gestaciniu diabetu, 2 tipo diabeto rizika išlieka padidėjusi.
Ką daryti su rezultatu: prediabetas nėra nuosprendis
Gauti „sutrikusios tolerancijos“ atsakymą nereiškia, kad diabetas neišvengiamas. Garsiajame Diabetes Prevention Program tyrime gyvensenos pokyčiai – saikingas svorio mažinimas ir kasdienis judėjimas – sumažino diabeto riziką daugiau nei per pusę.
Gautą atsakymą aptarkite su šeimos gydytoju. Jis įvertins, ar reikia siuntimo pas endokrinologą, ir pasiūlys pakartotinį tyrimą. Pagal PSDF programas gliukozės tyrimai atliekami nemokamai, todėl reguliarus stebėjimas nepriklauso nuo jūsų kišenės.
Kasdienė kontrolė prasideda nuo paprastų dalykų: daugiau daržovių, mažiau saldintų gėrimų, 30 minučių ėjimo per dieną. Jei gydytojas pataria matuotis gliukozę namuose, gliukometrą ir juosteles rasite bet kurioje vaistinėje – pavyzdžiui, Eurovaistinėje – o prietaisų kainos prasideda nuo maždaug 20 eurų.