Kodėl diabetikams nagų grybelis pavojingesnis
Pilka dėmė ant didžiojo kojos piršto nago, kuri ilgai nekeičia išvaizdos, sveikam žmogui dažnai lieka tik kosmetinė problema. Sergant cukriniu diabetu tas pats grybelis elgiasi kitaip – jis lengviau įsitvirtina, sparčiau plinta ir gali tapti vartais bakterinei infekcijai.
Diabetikų pėdose jungiasi kelios sąlygos: susilpnėjęs atsakas į infekciją, blogesnis kraujo pritekėjimas į galūnes ir dažnai sumažėjęs jautrumas. Gupta ir bendraautoriai daugiacentriame tyrime nustatė, kad kojų nagų onichomikozė sergantiesiems diabetu pasitaiko žymiai dažniau nei bendrojoje populiacijoje. Jei kartu nepastebimas ir odos pažeidimas tarp pirštų, rizika dar didėja.
Svarbiausia suprasti, kad diabetikui tai ne „tik nagas“. Pakitusi oda ir nagai tampa atvirais vartais bakterijoms, o esant sutrikusiam gijimui net mažas įbrėžimas gali peraugti į rimtesnę komplikaciją. Lietuvos šeimos gydytojai rekomenduoja diabetikams pėdas tikrinti kiekvieną kartą, kai atliekamas planinis sveikatos patikrinimas, nes ankstyvas pokyčių pastebėjimas gerokai palengvina gydymą.
Šeši pavojai, kurių sveikas žmogus nepastebi
Žemiau išvardytos situacijos sveikam žmogui dažnai baigiasi paprastu tepimu kremu. Sergant diabetu kiekviena iš jų reikalauja kitokio dėmesio.
- Plyšusi oda tarp pirštų – atviri vartai bakterijoms ir gilios infekcijos pradžia.
- Sumažėjęs pėdos jautrumas, kai traumos ir įbrėžimai tiesiog nejaučiami.
- Nagų storinantys preparatai ir paviršinis šlifavimas, kuriuos daro ne specialistai.
- Grybelis kartu su egzemą primenančia reakcija, kai pažeidžiamas ir sveikas nagas.
- Nepakankamas džiovinimas po dušo, paliekantis drėgmę tarp pirštų visai dienai.
- Namuose vartojami „liaudiški“ būdai, pavyzdžiui, acto ar jodo lašinimas ant sužalotos odos.
Gydytojas įspėja: kiekvienas iš šių pavojų savaime gali būti nedidelis, tačiau sergant diabetu jie susikaupia ir vienas kitą sustiprina.
Kada grybelis tik kosmetinė problema, o kada – grėsmė
Ne kiekviena nago spalvos ar storio kaita diabetikui yra pavojinga. Atskirti galima pagal kelis požymius, kuriuos verta įvertinti kartu su gydytoju.
| Požymis | Lengvesnis atvejis | Rimtas pavojus |
|---|---|---|
| Nago pakitimas | vienas nagas, dėmė ties laisvuoju kraštu | daug nagų, sustorėjimas iki skausmo |
| Oda tarp pirštų | lengvas lupimasis, nedidelis niežulys | plyšimai, paraudimas, pūliai |
| Jautrumas | pėda jaučiama kaip įprasta | nejautrumas, tirpimas, „vata“ po kojomis |
| Gijimas | pažeidimas gyja per kelias dienas | žaizdelė negyja savaitėmis, temsta |
Jei pastebite bent vieną požymį iš dešinės skilties, laikas neeksperimentuoti namuose, o kreiptis į specialistą.
Kada būtinai pas šeimos gydytoją
Šeimos gydytojas Lietuvoje yra pirmas žmogus, kuris gali įvertinti pėdos būklę ir nukreipti pas podologą ar dermatologą pagal PSDF siuntimą. Yra situacijų, kai vizito atidėti nereikėtų.
- Pastebėjote plyšimą, paraudimą ar pūlius tarp pirštų, ypač jei jaučiate šilumą.
- Nagas stipriai sustorėjo, skauda dėvint avalynę arba keičiasi jo spalva į tamsią.
- Pėdoje atsirado nejautrumo arba tirpimo pojūtis, kurio anksčiau nebuvo.
- Bet kokia žaizdelė, įbrėžimas ar pūslė negyja ilgiau nei kelias dienas.
- Turite diabetą ir planuojate savarankiškai kirpti ar šlifuoti nagus patys.
Nedelsdami ieškokite pagalbos, jei pėda tampa tamsi, atsiranda nemalonus kvapas ar karščiavimas – tai gali reikšti rimtesnę komplikaciją.
Kasdienė pėdų priežiūra: septyni žingsniai
Diabetikams pėdų priežiūra nėra higienos puošmena, o būtina kasdienė rutina. Ji užima vos keletą minučių, tačiau padeda pastebėti problemas, kol jos dar nedidelės.
- Kasdien apžiūrėkite abi pėdas, taip pat tarp pirštų ir padą, naudodami veidrodėlį.
- Po dušo ar vonios gerai nusausinkite odą, ypač tarp pirštų, minkštu rankšluosčiu.
- Drėkinkite pėdų odą, bet nelieskite tarpų tarp pirštų kremu.
- Nagų nelyginkite per trumpai – kirpkite tiesiai ir kraštų neapvalinkite.
- Kietą odą ir nuospaudas palikite specialistui, o ne peiliukams namuose.
- Dėvėkite švarias, kvėpuojančias kojines ir keiskite jas kasdien.
- Veskitės trumpą dienoraštį, jei pastebite pasikartojančius pokyčius.
Šie septyni žingsniai neturi būti atliekami tobulai kiekvieną dieną, tačiau reguliarumas svarbiau už tobulumą.
Kodėl gydymas diabetikams trunka ilgiau
Grybelio gydymas sergant diabetu beveik visada būna ilgesnis ir reikalauja kantrybės. Cathcart ir bendraautoriai pažymi, kad onichomikozė diabetikams dažnai būna sunkesnė, o sėkmingam gydymui svarbu ne tik vaistai, bet ir bendras gliukozės rodiklių valdymas.
Lokalūs nagų lako ar kremo preparatai veikia lėtai, nes nagas auga pamažu, o prastas kraujo pritekėjimas dar labiau sulėtina procesą. Kartais gydytojas rekomenduoja sisteminį gydymą tabletėmis, tačiau tokį sprendimą visada turi priimti specialistas, įvertinęs inkstų funkciją ir vartojamus vaistus.
Realus lūkestis – ne per savaitę, o per kelis mėnesius. Lipner ir Scher primena, kad onichomikozės diagnozė turi būti patvirtinta, o ne spėjama iš akies, nes daugelis nago pakitimų grybeliui nepriklauso.
Kaip sumažinti grybelio riziką
Geriausia strategija – neleisti grybeliui įsitvirtinti. Kadangi sergant diabetu oda lengviau pažeidžiama, prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių, o ne nuo brangių priemonių.
Viešuose baseinuose, sporto klubuose ir dušuose visada dėvėkite šlepetes, o po apsilankymo gerai išdžiovinkite pėdas. Avalynę rinkitės iš kvėpuojančių medžiagų, o jei pėdos prakaituoja, keiskite kojines bent kartą per dieną. Dezinficuokite arba keiskite vidpadžius, jei jie drėgsta.
Reguliari apžiūra pas šeimos gydytoją ir, esant reikalui, siuntimas pas podologą leidžia pastebėti pirmuosius pokyčius dar tada, kai juos lengviausia sutvarkyti. Vaistinėse, pavyzdžiui, Eurovaistinėje, konsultuojantis farmacininkas gali padėti išsirinkti tinkamas pėdų priežiūros priemones, tačiau gydymą parenka gydytojas.