Kodėl liaudiški būdai taip laikosi – ir ką reiškia „įrodymų patikra“
Burokėlių sultys, actas su medumi, česnako tinktūra – tokie patarimai Lietuvoje keliauja iš turgų ir sodybų į interneto forumus ir atgal. Noras suprantamas: vaistus nuo kraujospūdžio tenka gerti kasdien, o liaudiškas būdas atrodo natūraliau ir pigiau. Problema ta, kad „natūralu“ nereiškia „veikia“, o „padėjo kaimynui“ – dar ne tyrimas.
Šiame tekste kiekvieną populiarų būdą tikriname vienodai: ar yra atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, ar juos apibendrino metaanalizės ir kokio dydžio efektas išmatuotas gyvsidabrio stulpelio milimetrais. Tik tokius skaičius galima sąžiningai lyginti su vaistais, kurie sistolinį kraujospūdį mažina vidutiniškai 8–10 mmHg.
Burokėlių sultys: nitratai, azoto oksidas ir tikrieji metaanalizės skaičiai
Burokėliuose gausu neorganinių nitratų. Burnos ertėje ir kraujyje jie virsta nitritais, o vėliau – azoto oksidu, kuris atpalaiduoja kraujagyslių sienelę. Mechanizmas tikras ir fiziologijoje patvirtintas – klausimas tik, koks jis skaičiais.
Atsakymą davė 2013 metų metaanalizė žurnale Journal of Nutrition: šešiolika atsitiktinių tyrimų, iš viso 254 dalyviai, visi su kryžminiu dizainu, kai tas pats žmogus gauna ir sultis, ir placebo. Sistolinis kraujospūdis krito vidutiniškai 4,4 mmHg, diastolinis – vos 1,1 mmHg, o kritimas priklausė nuo nitratų dozės: kuo ji didesnė, tuo efektas ryškesnis.
Sąžiningas apribojimas: intervencijos truko nuo dviejų valandų iki penkiolikos dienų. Ar efektas išlieka metus ir ar mažėja insultų, tokie tyrimai neatsakė – tai autoriai pabrėžia patys.
Actas: garsiausias tyrimas buvo ne apie kraujospūdį
Obuolių acto reputacija dažnai remiasi vienu nuorodų galybe kartojamu 2004 metų tyrimu žurnale Diabetes Care. Tik mažai kas jį perskaito: dvidešimt gramų obuolių acto prieš angliavandenių turtingą valgį pagerino insulino jautrumą žmonėms su insulino rezistentiškumu. Kraujospūdis tame tyrime nebuvo matuojamas iš viso.
Kontroliuojamų tyrimų, kuriuose actas mažintų kraujospūdį žmonėms, nėra. Tad verdiktas griežtas: actas nuo kraujospūdžio – mitas, o ne neįrodytas pažadas. Dar viena detalė: reguliariai geriamas nepraskiestas actas ardo dantų emalį ir dirgina stemplę, todėl „rytinis gėrimas su actu“ turi realią kainą be jokios įrodytos naudos spaudimui.
Česnakas: efektas yra, bet tik vienai grupei žmonių
Su česnaku situacija įdomesnė. 2008 metų metaanalizė žurnale BMC Cardiovascular Disorders atrinko vienuolika tinkamų tyrimų su tikromis placebo grupėmis. Bendras rezultatas: sistolinis kraujospūdis krito vidutiniškai 4,6 mmHg. Bet esmė paslėpta subgrupėje – žmonėms, tyrimo pradžioje jau turėjusiems hipertenziją, sistolinis krito 8,4 mmHg, diastolinis – 7,3 mmHg. Turintiems normalų spaudimą reikšmingo poveikio nebuvo.
Ką tai reiškia praktiškai: česnakas nėra „vaistas visiems“, o jo efektas matuojamas tada, kai spaudimas jau padidėjęs. Tyrimuose vartoti standartizuoti česnako miltelių preparatai, o ne šviežios skiltelės iš daržo – kiek alicino gaunate namuose, niekas nesužinos, nes kiekviena skiltelė skirtinga.
Penki populiarūs būdai po patikros: verdiktai vienoje lentelėje
Susumavome, ką kontroliuojami tyrimai iš tiesų sako apie dažniausiai minimus būdus.
| Būdas | Ką žada | Ką rodo įrodymai | Verdiktas |
|---|---|---|---|
| Burokėlių sultys | Mažesnis spaudimas jau tą pačią dieną | Sistolinis krinta apie 4 mmHg, bet tyrimai trumpi – iki dviejų savaičių | Veikia trumpuoju laikotarpiu; ilgalaikė nauda nežinoma |
| Česnako preparatai | Natūrali tabletė nuo spaudimo | Sergantiems hipertenziją −8,4/−7,3 mmHg; sveikiesiems efekto nėra | Įrodymų turi vieną grupę |
| Obuolių actas | „Valo kraujagysles“ ir mažina spaudimą | Kraujospūdžio tyrimų su žmonėmis nėra; žinomas tyrimas buvo apie gliukozę | Mitas |
| Vanduo su citrina ryte | Stabilizuoja spaudimą visai dienai | Kontroliuojamų tyrimų nerasta | Neįrodyta |
| Gudobelės arbata | „Širdies žolė“, ramina spaudimą | Kokybiškų kraujospūdžio tyrimų nėra | Neįrodyta |
Pastebėkite dėsningumą: kuo garsesnis pažadas, tuo silpnesni tyrimai. Būdai su realiu efektu nusipelno ne fanatizmo, o trijų tikslių klausimų – kiek, kam ir kaip ilgai.
Jei vis tiek norite bandyti: saugios taisyklės
Tyrimuose vartotos dozės atitiko maždaug stiklinei – 250 ml burokėlių sulčių per dieną. Prekybos centre litras sulčių kainuoja kelis eurus, tad mėnesio eksperimentas palyginti nebrangus. Atminkite du dalykus: sulčiuose nemažai cukraus, o sergantiesiems cukriniu diabetu tai svarbu; burokėliuose daug oksalatų, todėl turėjusiems inkstų akmenų verta pasitarti su gydytoju.
Česnako papildai gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį – vartojantiems varfariną ar naujesnius antikoaguliantus tai jau vaistinė, o ne virtuvė. Ir svarbiausia taisyklė: prieš bet kurį būdą savaitę matuokite spaudimą ryte ir vakare, užsirašykite, o po trijų–keturių savaičių pakartokite. Tik taip atskirsite efektą nuo atsitiktinių sūpynių.
Ko nedaryti ir kada liaudies būdų jau nepakanka
Trys draudimai, kurių nereikėtų laužyti. Pirma: nemeskite paskirtų vaistų dėl sulčių ar česnako – jų efektas mažesnis nei vaisto derinio, o nutraukus vaistus spaudimas grįžta pilnai. Antra: nedėkite acto vietoj vizito – jei namų žurnalas savaitę rodo 135/85 ar aukščiau, laikas pas šeimos gydytoją, o ne pas daržovę. Trečia: nepirkite „kraujagysles valančių“ kursų internete – jų sudėties niekas nekontroliuoja.
Raudona linija paprasta: kraujospūdis 180/120 ar aukščiau, ypač su krūtinės skausmu, silpnumu ar kalbos sutrikimu – tai 112, o ne sultys. Nuo 40 metų PSDF finansuoja profilaktinę širdies ir kraujagyslių ligų patikrą – ten liaudiškus būdus galima saugiai aptarti su gydytoju, kuris mato ir Jūsų tyrimus, ir tikrą riziką.