Kodėl hipertenzijos sergantiems rizikinga pirtis ir karšta vonia?
Pirtis ir karštos vonios sukelia stiprią kraujagyslių plėtimąsi, kas greitai sumažina periferinę rezistenciją, tačiau kartu gali sukelti kraujospūdžio staigų kritimą arba, priešingai, jį laikinai padidinti dėl streso ir šilumos. Hipertenzijos sergantiems šis kintamumas ypač pavojingas, nes jų kraujagyslės jau yra iškietėjusios ir mažiau lankščios.
Stipri šiluma skatina kraujo srautą į odą, o tai gali sumažinti kraujo kiekį, tekančią į širdį ir smegenis. Tai sukelia silpnumą, galvos svaigimą, net netekę sąmonės. Lietuvos šeimos gydytojai dažnai stebi, kad hipertenzijos pacientai, lankantys pirtį be priežiūros, tampa ligoninės pacientais dėl kraujospūdžio kritimo.
Šiluma taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, kas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus – ypač pavojinga pacientams su širdies nepakankamumu ar aritmija. Net jei jūsų kraujospūdis yra stabilus, šilumos stresas gali sukelti netikėtą reakciją.
Studijos rodo, kad karšta aplinka gali laikinai padidinti kraujospūdį iki 20–30 mm Hg, net jei pacientas vartoja antihypertenzinius vaistus. Tai yra ne tik nepatogu, bet ir potencialiai pavojinga.
Šalto vandens maudynės: ar jos saugios hipertenzijai?
Šalto vandens maudynės sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, kas gali staigiai padidinti kraujospūdį. Šis reaktyvus atsakas yra natūralus – kūnas bando išlaikyti vidinę temperatūrą. Tačiau hipertenzijos sergantiems šis mechanizmas gali būti pernelyg intensyvus.
Staigus kraujospūdžio šuolis gali sukelti kraujavimą į smegenis, širdies priepuolį ar net aortos aneurizmos persidengimą. Lietuvos klinikose dažnai registruojami atvejai, kai pacientai, bandę atsigauti šaltu vandeniu po pirties, patyrė kraujospūdžio šuolį iki 200/110 mm Hg.
Šaltas vanduo taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, ypač jei pacientas turi kardiovaskulinę ligą. Net jei jūs jaunas ir jaučiatės gerai, šaltas vanduo gali būti pernelyg didelis stresas širdžiai.
Ne visi šalti vandens maudyniai yra vienodai pavojingi. Trumpas, palaipsniškas pritaikymas gali būti saugesnis nei staigus įmėgimas į šaltą upę ar jūrą. Tačiau visada reikia konsultuotis su šeimos gydytoju prieš pradėdami tokias praktikas.
Kada yra pavojinga lankyti pirtį ar maudytis šaltame vandenyje?
Yra keletas kontraindikacijų, kai pirtis ir šaltas vanduo yra griežtai draudžiami hipertenzijos sergantiems:
- Kraujospūdis aukštesnis nei 180/110 mm Hg – net jei jūs jaučiatės gerai
- Netikėtas kraujospūdžio šuolis per pastaruosius 7 dienas
- Širdies nepakankamumas arba neseniai patirtas širdies priepuolis
- Staigus galvos svaigimas, matymo sutrikimai arba kalbos sutrikimai
- Nevaldomas diabetas arba sunkus inkstų nepakankamumas
- Naudojate beta-blokatorius ar diuretikus – jie gali sumažinti kraujo tūrį ir padidinti riziką
- Peršalimas, gripas arba aukšta kūno temperatūra
Jeigu jūsų kraujospūdis yra stabilus, bet jūs neturite jokios kardiovaskulinės ligos, vis dar reikia būti atsargiems. Net ir mažas šilumos ar šalčio stresas gali sukelti netikėtą reakciją.
Kaip saugiai naudoti pirtį ir šaltą vandenį – praktinės gaires
Jeigu šeimos gydytojas leidžia, galite naudoti šilumą ir šaltį, bet tik su griežtomis taisyklėmis. Pirmiausia – visada matuokite kraujospūdį prieš ir po procedūromis. Šeimos gydytojai rekomenduoja naudoti patikimus įrenginius, o ne riešo matuoklius – jie dažnai netikslūs, kaip parodė 2016 m. studija.
Neįeikite į pirtį tuoj po valgymo ar alkoholio. Pirties laikas – ne ilgiau kaip 10–15 minučių. Išeikite iš pirties lėtai, nes staigus stovėjimas gali sukelti kraujospūdžio kritimą. Po pirties – atsigaukite 20–30 minučių, nešaukite į šaltą vandenį.
Jeigu norite naudoti šaltą vandenį, pradėkite nuo šalto dušo, ne nuo upės ar jūros. Palaipsniškai sumažinkite vandens temperatūrą per kelias savaites. Niekada nesilaikykite ilgai šaltoje vandens srovėje.
Visada turite šalia žmogų, kuris gali padėti, jeigu jums blogai tampa. Niekada nevartokite pirties vienas.
Kokie vaistai gali padidinti riziką?
| Vaistų klasė | Rizika | Pastabos |
|---|---|---|
| Diuretikai | Padidėjusi dehidratacijos rizika | Šiluma ir šaltis gali dar labiau sumažinti kraujo tūrį |
| Beta-blokatoriai | Sumažinta širdies reaktyvumas | Gali neleisti normaliai reaguoti į šilumos ar šalčio stresą |
| ACE inhibitoriai | Staigus kraujospūdžio kritimas | Ypač pavojinga po karštos vonios |
| Calcio kanalų blokatoriai | Padidėjęs kraujagyslių plėtimasis | Gali sukelti silpnumą ar galvos svaigimą |
Jeigu vartojate bet kurį iš šių vaistų, prieš lankant pirtį ar maudydamiesi šaltame vandenyje, privalote konsultuotis su šeimos gydytoju. Daugeliu atvejų reikia pakeisti vaistų dozę arba laikotarpį.
Įspėjimas: kai kurie pacientai, vartojantys diuretikus, mėgsta vartoti šaltą vandenį, kad „išplautų“ druską. Tai yra pavojingas mitas – šaltas vanduo nesumažina kraujospūdžio, o tik padidina riziką.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jeigu po pirties, karštos vonios ar šalto vandens maudynių patyrėte bet kurią iš šių reakcijų:
- Galvos svaigimas, netekimas sąmonės
- Staigus skausmas krūtinėje arba širdies plakimas
- Neįprastas kvėpavimas arba dusulys
- Matymo ar kalbos sutrikimai
- Kraujospūdis aukštesnis nei 180/110 mm Hg ar žemesnis nei 90/60 mm Hg
- Staigus galvos skausmas, kuris nepraeina per 15 minučių
Net jei simptomai praeina, vis tiek reikia apsilankyti. Daugeliu atvejų šeimos gydytojas pakeis vaistų dozę arba rekomenduos papildomus tyrimus – pvz., Holterio stebėjimą ar širdies ultragarsą.
Visi hipertenzijos pacientai Lietuvoje turi teisę gauti nemokamą kraujospūdžio matavimą kiekvieną mėnesį per PSDF. Niekada nesilaikykite – jeigu jaučiate netikėtą nejautrą, kreipkitės į Eurovaistinę ar kliniką. Vaistų kaina per mėnesį – nuo 5 iki 25 EUR, priklausomai nuo vaisto.
Alternatyvos pirtiai ir šaltam vandeniui – saugūs būdai valdyti kraujospūdį
Yra daug saugesnių ir patikimų būdų valdyti hipertenziją, kurie neturi rizikos, susijusios su šiluma ar šalčiu. Reguliari fizinė veikla – 30 minučių greito vaikščiojimo 5 kartus per savaitę – gali sumažinti kraujospūdį iki 10 mm Hg.
Mažesnė druskos vartojimo norma – ne daugiau kaip 5 g per dieną – taip pat padeda. Lietuvos šeimos gydytojai dažnai rekomenduoja naudoti druskos pakeitiklius, kurie nesukelia kraujospūdžio šuolių.
Streso valdymas – meditacija, gilus kvėpavimas ar gydytojo nurodyta kognityvinė elgesio terapija – yra veiksmingas būdas sumažinti kraujospūdį ilgalaikėje perspektyvoje.
Žinoma, šiluma ir šaltis gali būti malonūs, bet jie nėra gydymo priemonės. Jeigu norite naudoti šilumą, geriau pasirinkite šiltą dušą po darbo, o ne pirtį. Jeigu norite atsigauti – pabandykite šiltą vandenį su medžiagomis, kurios turi antiinflamatorinį poveikį, pvz., žolelių arba šilumos kompresą.
Visada prisiminkite: saugus kraujospūdis – tai ne tik skaičius, bet ir jūsų kūno atsakas į stresą. Jeigu jis nesutampa su jūsų jausmais – kreipkitės į gydytoją.