Kodėl šaltis veria kraujagysles
Termometrui nukritus žemiau nulio, kraujospūdis daugeliui šokteli 5–10 mmHg. Tai ne atsitiktinumas, o fiziologinė apsauga: šaltis sutraukia periferines kraujagysles, kad šiluma liktų vidaus organuose. Susiaurėjusios kraujagyslės didina pasipriešinimą kraujo tekėjimui, todėl širdis turi dirbti su didesne jėga.
Prie šuolio prisideda ir trumpesnės dienos, mažiau judesio bei sunkesnis maistas. Šaltis taip pat aktyvina simpatinę nervų sistemą — išsiskiria daugiau streso hormonų, kurie dar labiau pakelia spaudimą. Modesti ir kolegų tyrimas parodė, kad kraujospūdžio pokyčiai per metus nepriklausomai susiję su oro temperatūra ir saulės šviesos trukme. Žmonėms, kuriems jau diagnozuota hipertenzija, šis skirtumas būna dar ryškesnis.
Kiek pakyla spaudimas žiemą: skaičiai
Stebėjimai rodo, kad šaltuoju sezonu sistolinis kraujospūdis vidutiniškai būna 5–10 mmHg aukštesnis nei vasarą. Alpérovitch ir kolegų tyrime, apėmusiame vyresnio amžiaus žmones, rastas aiškus atvirkštinis ryšys tarp lauko temperatūros ir kraujospūdžio: kuo šalčiau lauke, tuo aukštesni matavimai.
| Rodiklis | Šiltuoju metu | Žiemą |
|---|---|---|
| Sistolinis kraujospūdis | 120–125 mmHg | 125–135 mmHg |
| Diastolinis kraujospūdis | 75–80 mmHg | 80–85 mmHg |
| Kraujagyslių tonusas | mažesnis | padidėjęs |
| Fizinio aktyvumo lygis | didesnis | mažesnis |
Skaičiai lentelėje — vidutinės stebimos tendencijos, o ne taisyklė kiekvienam. Vieniems skirtumas menkas, kitiems siekia ir 15 mmHg. Svarbu žinoti savo įprastą lygį, kad pastebėtumėte nukrypimą ir laiku parodytumėte jį gydytojui. Jei matavimai namuose nuolat viršija 135/85 mmHg, tai jau verta aptarti su specialistu. Sezoninis skirtumas ryškesnis šaltesnio klimato šalyse, todėl Lietuvos žiemomis į jį verta atsižvelgti.
Kam žiemos šuolis pavojingiausias
Žiemos šuolis nėra vienodai pavojingas visiems. Vyresniame amžiuje kraujagyslės prasčiau prisitaiko prie šalčio, o spaudimo svyravimai dažniau lieka nepastebėti. Būtent vyresnio amžiaus žmonėms temperatūros ir spaudimo ryšys buvo ryškiausias.
- vyresni nei 65 metų žmonės;
- sergantieji hipertenzija, ypač kai spaudimas prastai kontroliuojamas;
- asmenys, patyrę širdies ar smegenų kraujagyslių ligas;
- sergantieji inkstų ligomis ar cukriniu diabetu;
- vartojantys kraujospūdį veikiančius vaistus.
Šioms grupėms net nedidelis, bet nuolatinis šuolis didina insulto ir infarkto riziką. Todėl žiemą verta matuoti spaudimą dažniau nei įprastai ir užsirašyti rezultatus. Jei priklausote kuriai nors grupei, prieš šaltąjį sezoną pasitikrinkite spaudimą ir pasitarkite su šeimos gydytoju.
Kaip teisingai matuoti spaudimą šaltuoju sezonu
Šaltis iškreipia matavimus, jei matuojate iškart grįžę iš lauko. Kraujagyslės dar susitraukusios, todėl rodmuo bus klaidingai aukštas. Prieš matavimą visada sušilkite patalpoje ir palaukite, kol kūnas atsipalaiduos.
- Grįžę iš šalčio palaukite 15–20 minučių, kol kūnas sušils.
- Sėdėkite ramiai 5 minutes, kojos ant grindų, nugara atsiremta.
- Matuokite du kartus su 1–2 minučių pertrauka ir užsirašykite abu.
- Matuokite tuo pačiu paros metu, geriausia ryte prieš vaistus.
- Rezultatus parodykite šeimos gydytojui vizito metu.
Namų matavimai ypač vertingi, nes parodo tikrąjį spaudimo lygį per dieną. 2024 metų ESC gairės pabrėžia, kad sprendimai dėl gydymo turi remtis pakartotiniais matavimais, o ne vienu atsitiktiniu rodmeniu.
7 patarimai, kaip apsisaugoti žiemą
- Rengkitės sluoksniais, būtinai uždenkite galvą, kaklą ir rankas.
- Prieš išeidami į lauką apšilkite patalpoje, kad išvengtumėte staigaus temperatūros pokyčio.
- Palaikykite namuose apie 20–21 °C, miegamajame šiek tiek vėsiau.
- Judėkite kasdien bent 30 minučių — ir patalpose: laiptais, tempimo pratimais.
- Ribokite druską: žiemą sūraus maisto suvartojama daugiau.
- Nesušilkite alkoholiu — jis laikinai praplečia kraujagysles, bet vėliau spaudimas gali dar labiau šoktelėti.
- Stebėkite spaudimą ir nepraleiskite paskirtų vaistų.
Staigus šalčio poveikis veidui ar rankoms gali sukelti spaudimo šuolį net ir sveikam žmogui. Todėl šilta apranga nėra tik komforto reikalas — tai būdas apsaugoti kraujotaką. Jei lauke darbuojatės ilgai, darykite pertraukas šiltoje patalpoje. Po ilgo buvimo lauke kūną šildykite palaipsniui, kad išvengtumėte staigaus kraujagyslių išsiplėtimo.
Vaistai: kodėl žiemą jų gali prireikti daugiau
Jei žiemą spaudimas nuolat aukštesnis, gydytojas gali laikinai koreguoti dozę ar pridėti vaistą. Tai normali praktika, tačiau sprendimą priima tik gydytojas. Savarankiškai didinti dozę pavojinga — kai atšils, spaudimas gali nukristi per žemai.
Prieš keisdamas gydymą, šeimos gydytojas įvertins namų matavimų žurnalą. Jei reikia, išduos siuntimą pas kardiologą. Gydymo korekcijos žiemą — įprastas dalykas, todėl nedvejodami užsirašykite vizitą, kai matote nuolatinį spaudimo kilimą. Nekeičiant gydymo, aukštas spaudimas visą sezoną apkrauna širdį ir kraujagysles, todėl laiku priimtas sprendimas apsaugo nuo rimtesnių pasekmių. Jei vaistinėje siūlo kitą analogą, jo nekeiskite be gydytojo žinios.
Kada žiemą kreiptis į gydytoją
Ne kiekvienas šuolis reikalauja skubios pagalbos, bet yra situacijų, kai laukti negalima. Jei namuose spaudimas nuolat viršija 160/100 mmHg, užsirašykite vizitą pas šeimos gydytoją. Skubiai kreipkitės, kai atsiranda:
- stiprus galvos skausmas, galvos svaigimas, regos sutrikimai;
- krūtinės skausmas ar dusulys;
- kalbos, judesių ar veido asimetrijos požymiai;
- spaudimas viršija 180/110 mmHg.
Esant insulto ar infarkto požymiams, nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą telefonu 112. Žiemą šie signalai svarbesni nei bet kada, nes šaltis pats savaime didina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems vieniems, verta po ranka turėti artimųjų ar kaimynų telefonus.