Kodėl artroze sukelia stiprų skausmą ir kada pradedama naudoti NVNU?
Artroze – tai lėtinis, degeneracinis sąnario pažeidimas, dažniausiai veikiantis kelią, kulkšnį arba rankų smūgį. Skausmas dažnai stiprėja po ilgos vaikščiojimo, stovėjimo arba rytų pradžios, kai kūnas dar neatsigavo. Daugelis pacientų, kai skausmas tampa nešaukiamas, pradeda naudoti nesteroidinius priešuždegiminis vaistus (NVNU), kad sumažintų uždegimą ir skausmą.
Šeimos gydytojai (PSDF) Lietuvoje dažnai pradeda gydymą su paracetamolu, tačiau kai jis neveikia, perjungiama į NVNU, pvz., ibuprofeno ar diklofenako. Šie vaistai veikia efektyviau, tačiau jų ilgalaikis vartojimas gali pakenkti skrandžiui, ypač senesniems pacientams.
Statistika rodo, kad apie 30 % pacientų su artroze, vartojančių NVNU ilgiau nei 3 mėnesius, patiria skrandžio nepatogumų – nuo lengvo rėmimo iki rimtų ulcerozinių pažeidimų. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur daugelis pacientų vartoja vaistus be gydytojo priežiūros.
Eurovaistinėse NVNU kainuoja nuo 2,50 EUR iki 8,00 EUR už 20 tablečių, o dėl pigumo daugelis pakeičia paracetamolą į NVNU be rekomendacijos. Tačiau šis sprendimas gali kainuoti daug brangiau – skrandžio kraujavimu arba perforacija.
Kaip NVNU veikia skrandį ir kas padidina riziką?
NVNU veikia blokuodami COX-1 ir COX-2 fermentus. COX-1 yra atsakingas už skrandžio gleivinės apsaugą – jis skatina gleivės ir bikarbonato gamybą, kurios apsaugo skrandžio sienelę nuo skrandžio rūgšties. Kai NVNU slopina COX-1, gleivinė tampa pažeidžiama, o rūgštis pradeda „valgyti“ pačią sienelę.
Riziką padidina kelios veiksniai: amžius virš 65 metų, anksčiau buvę skrandžio ulcerozės atvejai, ilgalaikis korticosteroidų vartojimas, alkoholio vartojimas ir H. pylori infekcija. Lietuvoje apie 50 % vyresnio amžiaus gyventojų turi H. pylori, kas dar labiau didina NVNU riziką.
Be to, daugelis pacientų vartoja kelis NVNU vienu metu – pvz., ibuprofeną ir diklofenaką – tikėdamiesi didesnio efekto. Tai yra pavojinga ir nerekomenduojama. Net vienas NVNU gali sukelti pažeidimą, o jų derinys – daugiau nei dvigubai padidina riziką.
PSDF dažnai nesuteikia pakankamai informacijos apie šią riziką, nes laiko NVNU „paprastais“ vaistais. Tačiau jie yra vaistai su rimtomis šalutinėmis poveikiais, ypač ilgalaikiam vartojimui.
Kokie yra pirmieji skrandžio pažeidimų požymiai?
Skausmas, rėmimas, pilvo pilnumas ar rūgščių atgręžimas – tai nėra „normalūs“ po NVNU vartojimo simptomai. Jie yra pirmieji įspėjimo signalai, kad skrandžio gleivinė pažeista. Daugelis pacientų juos ignoruoja, manydami, kad tai „paprasčiausiai nuo vaistų“.
Kiti pavojingi požymiai: tamsus, bituminis išmatų spalva (kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto), vėmimas su krauju ar panašiai į kavos dregmę, staigus svorio kritimas, silpnumas arba sunkumas kvėpuoti. Šie simptomai reikalauja nedelsiant klinikos apsilankymo.
Dažniausiai pacientai atvyksta į kliniką, kai jau yra rimtas kraujavimas arba perforacija. Lietuvoje per 2025 m. buvo užfiksuota 1 200 skrandžio kraujavimo atvejų, susijusių su NVNU vartojimu – dauguma jų buvo pacientai su artroze.
Rekomenduojama: jei po NVNU vartojimo jaučiate bet kokius skrandžio nepatogumus daugiau nei 3 dienas, sustabdykite vaistą ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Niekada nesikeiskite vaistų be konsultacijos.
Kokie vaistai yra saugesni už NVNU artrozei?
Paracetamolas yra pirmasis pasirinkimas pagal OARSI gaires. Jis neturi poveikio COX-1 fermentui, todėl nesukelia skrandžio pažeidimų. Efektyvumas yra mažesnis nei NVNU, tačiau saugumas – žymiai didesnis.
Kiti saugūs variantai: topiniai vaistai (pvz., diklofenako gelis), kurie veikia tik vietinėje zonoje ir neturi sisteminio poveikio skrandžiui. Jie kainuoja nuo 6,50 EUR iki 12,00 EUR už 50 g, ir jų galima naudoti ilgą laiką be rizikos.
Be to, fizioterapija ir kinezioterapija yra įrodytai veiksmingos. Pagal MOA tyrimą, rankinė terapija ir pratimai kartu su įprastiniu gydymu sumažina skausmą tiek pat, kaip ir NVNU, bet be šalutinių poveikių.
Štai trys saugūs alternatyvos NVNU:
- Paracetamolas (iki 3 g per dieną)
- Topiniai NVNU geliai (diklofenakas, ketoprofenas)
- Fizioterapija ir kinezioterapija (2–3 kartus per savaitę 6–8 savaites)
Šios priemonės gali būti naudojamos vienu metu, o jų derinys dažnai leidžia visiškai atsisakyti rizikingų vaistų.
Kada reikia vaistų, apsaugančių skrandį?
Jeigu NVNU yra būtini – dėl stipraus skausmo arba neveikiantių alternatyvų – gydytojas gali paskirti skrandžio apsaugos vaistus. Tai yra protonų siurblio inhibitoriai (PSI), pvz., omeprazolas ar lansoprazolas.
PSI sumažina rūgšties gamybą, taip apsaugodami skrandžio gleivinę nuo NVNU poveikio. Jie yra rekomenduojami pacientams, turintiems rizikos veiksnius: amžius virš 65, anksčiau buvę ulcerozės atvejai, korticosteroidai arba antikoaguliantai.
PSI kainuoja nuo 1,80 EUR iki 4,50 EUR už 30 tablečių Eurovaistinėse. Jie yra prieinami be recepto, tačiau jų vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali sukelti kitų problemų – pvz., magnio trūkumą arba infekcijų riziką.
Štai lentelė, rodanti, kada rekomenduojama naudoti PSI kartu su NVNU:
| Rizikos veiksnys | PSI rekomenduojamas? |
|---|---|
| Amžius >65 | Taip |
| Ankstesnis skrandžio ulcerozė | Taip |
| Korticosteroidai | Taip |
| Antikoaguliantai (pvz., varfarinas) | Taip |
| Alkoholis | Galima |
| Be rizikos veiksnių | Ne |
PSI nėra „saugus“ vaistas – jis turi savo šalutinių poveikių. Todėl jis turi būti naudojamas tik tada, kai tai tikrai būtina.
Kaip gydytojas nusprendžia, ar naudoti NVNU – pagal ką?
Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje naudoja struktūruotą vertinimą, kuris apima ne tik skausmo stiprumą, bet ir visą paciento sveikatos būklę. Tai vadinama „balansu tarp naudos ir rizikos“.
Pirmiausia vertinamas skausmo lygis – ar jis trukdo miegui, judėjimui, darbui? Tada – ar pacientas turi rizikos veiksnius: amžius, anksčiau buvę skrandžio ligos, širdies ligos, inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas?
Be to, vertinamas gydymo ilgis: ar tai trumpalaikis skausmas po traumos, ar ilgalaikis, nuolatinis? Pagal OARSI gaires, NVNU turi būti naudojami trumpiausiu laikotarpiu ir mažiausia doze.
PSDF taip pat patikrina, ar pacientas vartoja kitus vaistus – pvz., aspiriną, antidepresantus ar diuretikus – kurie gali padidinti NVNU riziką. Dažnai pacientai nesako apie savo vaistų vartojimą, todėl svarbu atvirai kalbėti su gydytoju.
Rezultatas: jei rizika viršija naudą, NVNU neskelbiami. Vietoj to – paskiriami fizioterapija, svorio valdymas, topiniai vaistai arba paracetamolas.
Kaip ilgalaikis NVNU vartojimas paveikia kokybę gyvenimo?
Ilgalaikis NVNU vartojimas ne tik kenkia skrandžiui – jis gali sumažinti visą gyvenimo kokybę. Pacientai, kurie ilgą laiką vartojo NVNU, dažnai patiria nuovargį, miego sutrikimus, depresiją ir socialinį atsiskyrimą dėl baimės dėl skrandžio komplikacijų.
Be to, kai skausmas nebuvo tinkamai valdomas, o pacientas vartojo NVNU, jis dažnai nepradeda fizinių pratimų, kurie yra pagrindinis artrozės gydymo stulpas. Tai sukuria neigiamą ciklą: skausmas → NVNU → skrandžio problemos → nejudėjimas → dar labiau stipresnis skausmas.
Studijos rodo, kad pacientai, kurie naudojo fizioterapiją ir pratimus kartu su paracetamolu, ilgalaikėje perspektyvoje patyrė mažiau skausmo, geriau judėjo ir mažiau vartojo vaistų.
Dažnai pacientai sako: „Aš negaliu be NVNU – be jų negaliu išbūti net 10 minučių.“ Tačiau po 3–4 mėnesių fizioterapijos daugelis pradeda judėti be jokių vaistų. Tai nėra „miraklas“ – tai mokslas.
Rekomenduojama: jei vartojate NVNU ilgiau nei 3 mėnesius, kreipkitės į kliniką, kurioje yra fizioterapeutas ir gydytojas, specializuojantis į artrozę. Lietuvoje daugelis klinikų siūlo nemokamus pradinio vertinimo konsultacijas.