Rytinis sąnarių sustingimas: kiek laiko yra normalu
Ryte keliesi, o rankos ar keliai neklauso – pirmieji žingsniai lėti, sąnariai tarsi „surūdiję“. Tokį rytinį sustingimą patiria ir sergantieji artroze, ir sergantieji reumatoidiniu artritu, tačiau trukmė juos išduoda.
Sergant artroze sustingimas paprastai trunka iki 30 minučių ir praeina pajudėjus. Sergant reumatoidiniu artritu rytinis sustingimas dažnai tęsiasi ilgiau nei valandą ir laikomas vienu svarbiausių ligos aktyvumo rodiklių – tai pabrėžia ir mokslinė apžvalga apie rytinius simptomus sergant šia liga.
Išmatuoti trukmę paprasta: ryte užsirašykite laiką, kada atsikėlėte, ir pastebėkite, kada sąnariai vėl juda laisvai. Šis vienas skaičius – sustingimo trukmė – gydytojui pasako daugiau nei dešimt minučių pasakojimo apie skausmą.
Penki skirtumai, kuriuos galite pastebėti patys
Kad nereikėtų spėlioti, palyginkite penkis požymius, kuriuos galite įvertinti patys. Nė vienas iš jų atskirai nėra galutinis verdiktas, tačiau jų derinys nukreipia gydytojo mintis teisinga linkme.
| Požymis | Artrozė | Reumatoidinis artritas |
|---|---|---|
| Rytinis sustingimas | Iki 30 minučių | Ilgiau nei 60 minučių |
| Skausmo pobūdis | Mechaninis: stiprėja judant, mažėja ramybėje | Uždegiminis: stiprėja naktį ir ramybėje |
| Pažeisti sąnariai | Didieji: keliai, klubai, stuburas | Mažieji abiejų rankų: plaštakos, riešai |
| Patinimas ir šiluma | Reti, be ryškaus uždegimo | Dažni, sąnarys šiltas ir patinęs |
| Bendra savijauta | Paprastai nesutrikusi | Nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas |
Reumatoidinis artritas dažnai pažeidžia sąnarius simetriškai – jei skauda dešinės rankos riešą, greičiausiai skaudės ir kairės. Artrozė tokios simetrijos paprastai nerodo.
Naktinis skausmas: ką reiškia, kai sąnarys bunda
Naktinis skausmas klaidina, nes abi ligos gali jį sukelti, tik dėl skirtingų priežasčių. Sergant artroze naktį dažniausiai skauda sąnarį, kuris dieną buvo perkrautas – pavyzdžiui, kelį po ilgo ėjimo ar lipant laiptais. Skausmas atslūgsta pakeitus padėtį ar apsisukus į patogią pusę.
Sergant reumatoidiniu artritu skausmas naktį ir anksti ryte kyla iš uždegimo, todėl ramybė jo nesumažina – priešingai, sąnarys skauda būtent tada, kai nejuda. Jei naktimis kelią tikslus skausmas, o ryte reikia ilgiau nei pusvalandžio, kad sąnariai „atsileistų“, verta apie tai papasakoti gydytojui.
Stebėjimo dienoraštis čia labai praverčia: porą savaičių kas vakarą užsirašykite, ar skausmas stiprėjo gulint, ar tik judant. Uždegiminio ir mechaninio skausmo ritmai skiriasi, ir šis skirtumas matosi jau pirmose dienorąščio eilutėse.
Ką parodys kraujo tyrimai: CRP, sedimentacija ir antikūnai
Įtarus uždegiminį sąnarių susirgimą, šeimos gydytojas skiria kraujo tyrimus. Dažniausiai tikrinami uždegimo rodikliai – C reaktyvusis baltymas (CRP) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), taip pat reumatinis faktorius ir antikūnai prieš ciklinį citrulinintą peptidą (anti-CCP).
Svarbu žinoti, kad normalūs šių rodiklių rezultatai reumatoidinio artrito neatmeta – daliai pacientų jie būna neigiami. Šiuolaikinėje klasifikacijoje, kurią kartu parengė Amerikos reumatologijos koledžas ir Europos reumatologų lyga (ACR/EULAR), diagnozė remiasi sąnarių pažeidimo vaizdu, uždegimo rodikliais ir antikūnų tyrimais kartu.
Vien uždegimo rodikliai artrozės ir reumatoidinio artrito neatskiria – sergant artroze CRP gali būti normalus, o sergant reumatoidiniu artritu – pakilęs, bet ne visada. Todėl kraujo tyrimai yra viena dėlionės dalis, o ne atsakymas pats savaime.
Kada eiti pas šeimos gydytoją ir kaip patekti pas reumatologą
Lietuvoje kelias iki reumatologo prasideda nuo šeimos gydytojo, kurį apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSDF) galima pasiekti nemokamai. Gydytojas įvertina nusiskundimus, paskiria tyrimus ir, jei reikia, išrašo siuntimą reumatologui.
Vizito neverta atidėti, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- sąnarių patinimas ir skausmas tęsiasi ilgiau nei 6 savaites;
- rytinis sustingimas trunka ilgiau nei pusvalandį;
- skauda mažuosius abiejų rankų sąnarius – plaštakas ar riešus;
- sąnarys šiltas, paraudęs, o skausmas stiprėja ramybėje;
- skausmą lydi nuovargis, pakilusi temperatūra ar svorio kritimas.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų sąnarių pakitimų.
Kodėl ankstyvas gydymas keičia ligos eigą
Reumatoidinis artritas nėra „amžinas skausmas, su kuriuo reikia gyventi“ – tai gydoma liga. Europos reumatologų lygos (EULAR) rekomendacijos pabrėžia, kad gydymas ligą modifikuojančiais vaistais turi prasidėti kuo anksčiau, vos nustačius diagnozę.
Pagrindinis tokių vaistų tikslas – sustabdyti uždegimą ir apsaugoti sąnarius nuo ardomojo poveikio. Gydymas dažnai prasideda metotreksatu, o jei jo nepakanka, pridedami biologiniai ar tiksliniai vaistai. Artrozės gydymas atrodo kitaip: čia svarbiausia mankšta, svorio kontrolė ir skausmą malšinantys vaistai, nes kremzlės vaistais „atstatyti“ negalima.
Būtent dėl šio skirtumo svarbu nesupainioti dviejų ligų: artrozei skirtas gydymas reumatoidinio artrito nesustabdys, o uždelstas reumatoidinio artrito gydymas palieka nuolatinius sąnarių pakitimus. Todėl kuo anksčiau paaiškėja, su kuo turime reikalą, tuo geriau.
Ką galite daryti namuose, kol laukiate vizito
Kol laukiate vizito, surinkite informaciją, kuri padės nustatyti diagnozę. Užsirašykite, kiek minučių trunka rytinis sustingimas, kuriuo paros metu skausmas stipriausias ir kurie sąnariai skauda – simetriškai ar ne.
Švelnus judesys ryte, pavyzdžiui, lėtas plaštakų sugniaužimas ir atgniaužimas, padeda sąnariams „įsijudinti“. Šiltas dušas taip pat mažina rytinį sustingimą. Venkite ilgalaikio nesteroidinių vaistų vartojimo be gydytojo priežiūros – jie slopina simptomus, bet nekeičia ligos eigos.