Nusiskundimai, kurių nereikėtų ignoruoti
Trečią naktį iš eilės keliatės į tualetą, prie unitazo tenka pastovėti, kol srovė pagaliau pajuda. Dauguma vyrų tą pačią akimirką ima galvoti apie vėžį. Realybėje už tokių nusiskundimų dažniausiai slypi viena iš trijų skirtingų būklių: prostatitas, gerybinis prostatos išvešėjimas (GPH) arba piktybinis navikas.
Remiamės urologo Peterio T. Scardino knyga „Didžioji prostatos knyga“ (originale „Dr. Scardino’s Prostate Book“), parašyta kartu su žurnalistu Peteriu Kelmanu. Leidinys veda skaitytoją nuo pirmo tyrimo iki sprendimo dėl gydymo ir padeda atskirti, kada operacija tikrai būtina, o kada užtenka stebėjimo. Be gydymo rekomendacijų jame rasite ir paaiškinimą, kaip interpretuoti PSA tyrimą bei kokius tyrimus gydytojas gali paskirti kiekvienu atveju.
Ką apima knyga
Scardino ilgą laiką vadovavo urologijos katedrai Memorial Sloan Kettering vėžio centre Niujorke, todėl knyga paremta ne pavieniais įspūdžiais, o dešimtmečių klinikine praktika. Leidinys suskirstytas į tris dalis pagal dažniausias diagnozes.
- prostatitas – nuo ūminio bakterinio uždegimo su karščiavimu iki lėtinio dubens skausmo sindromo;
- gerybinis prostatos išvešėjimas – liaukos padidėjimas, kuris spaudžia šlaplę;
- prostatos vėžys – diagnostika per PSA ir biopsiją bei gydymo galimybių apžvalga.
Kiekvienai būklei autorius nurodo, kurie tyrimai turi prasmės, ką reiškia konkretūs rodikliai ir kada verta imtis gydymo. Toks požiūris išskiria knygą iš bendro pobūdžio sveikatos leidinių.
Autorius ir patikimumo vertinimas (E-E-A-T)
Peteris T. Scardino nerašė populiariosios savipagalbos knygos su medicinos etikete. Leidinio išleidimo metu jis vadovavo urologijos skyriui Memorial Sloan Kettering, viename iš pirmaujančių onkologijos centrų pasaulyje, ir buvo paskelbęs dešimtis mokslinių darbų apie prostatos vėžį.
Būtent tai ir lemia leidinio patikimumą. Autorius aiškiai skiria, kas paremta tyrimais, o kas yra nuomonė iš asmeninės patirties, o prie rizikingų procedūrų atvirai aprašo galimas komplikacijas.
Vertinant E-E-A-T lieka vienas šešėlis: originalas išleistas 2005 m., todėl dalis duomenų, ypač apie vaizdinius tyrimus ir biologinę terapiją, yra pasenę. MRT prieš biopsiją dabar taikoma įprastai, o ankstyvųjų naviko stadijų gydymo požiūris pasikeitė.
Prostatitas, GPH ir vėžys: kaip jų nesusipainioti
Scardino ne kartą įspėja nesusipainioti šių trijų diagnozių, nes simptomai persidengia, o gydymas skiriasi iš esmės. Toliau pateikta lentelė apibendrina svarbiausius skirtumus.
| Požymis | Prostatitas | GPH | Prostatos vėžys |
|---|---|---|---|
| Įprastas amžius | 20–50 metų | vyresni nei 50 m. | dažniausiai virš 60 m. |
| Karščiavimas ir šaltkrėtis | būdingi ūminei formai | nebūdingi | nebūdingi |
| Skausmas šlapinantis ir ejakuliacijos metu | dažnas | retas | ankstyvoje stadijoje retas |
| PSA | laikinai padidėjęs | šiek tiek padidėjęs | dažnai žymiai padidėjęs |
Lentelė skirta tik orientacijai, o ne savidiagnozei. PSA reikšmę veikia daug veiksnių, todėl galutinį sprendimą visada priima urologas.
Dietos ir gyvenimo būdo protokolas
Scardino nepriklauso autoriams, kurie žada, kad mityba išgydys vėžį. Jis kalba apie prevenciją ir apie GPH bei lėtinio uždegimo simptomų palengvinimą. Rekomendacijos atrodo taip.
| Sritis | Ką įtraukti | Ko vengti |
|---|---|---|
| Fizinis aktyvumas | reguliarus ėjimas, aerobinė veikla | ilgalaikis sėdėjimas be pertraukų |
| Mityba | daržovės, pomidorai, žuvis, pilno grūdo produktai | per didelis raudonos mėsos kiekis |
| Skysčiai | tolygus gėrimas dienos metu | didelis skysčių kiekis prieš miegą |
| Miegas ir stresas | reguliarus ritmas, atsipalaidavimas | lėtinis pervargimas |
Tyrimai sieja didesnį fizinį aktyvumą su mažesne apatinių šlapimo takų simptomų rizika, o kai kurie lėtinio dubens skausmo sindromu sergantys pacientai praneša apie pagerėjimą pakoregavus mitybą. Reakcijos vis dėlto labai individualios.
Ką daryti, ko nedaryti ir kada pas gydytoją
Apsilankymo pas urologą nereikėtų atidėti, jei naktinis šlapinimasis nesilpnėja kelias savaites, šlapime ar spermoje atsiranda kraujo, kyla karščiavimas su šaltkrėčiu arba negalite ištuštinti šlapimo pūslės. Du paskutiniai atvejai reikalauja skubios pagalbos.
Vienodai svarbu žinoti, ko nedaryti. Neverta praleisti patikros dėl baimės prieš piršto tyrimą per tiesiąją žarną, nepatartina pirkti maisto papildų prostatai be gydytojo konsultacijos ir nereikėtų vertinti PSA pagal internete rastą lentelę. Scardino tai apibendrina paprastai – baimė dėl diagnozės neturi blokuoti tyrimų.
Jei šeimos gydytojas įtaria uždegimą, jis gali paskirti šlapimo ir kraujo tyrimus, o esant padidėjusiam PSA – siuntimą pas urologą. Svarbiausia neįstrigti abejonių kilpoje, nes daugumą prostatos problemų pavyksta gerai kontroliuoti, kai jos aptinkamos laiku.
GPH gydymo principai ir Lietuvos realijos
Gerybiniam prostatos išvešėjimui gydyti Scardino siūlo laipsnišką kelią: pradžioje stebėjimas ir gyvenimo būdo korekcija, vėliau vaistai, o tik nepakankamo poveikio atveju – procedūros. Tokia seka sutampa su šiuolaikinėmis Europos urologų asociacijos gairėmis, kuriomis vadovaujamasi ir Lietuvoje. Alfa blokatoriai ir vaistai, mažinantys liaukos dydį, padeda daugeliui vyrų išvengti operacijos.
Praktiškai patikrą galima pradėti pas šeimos gydytoją, kurį padengia privalomasis sveikatos draudimas (PSDF). Šeimos gydytojas įvertins simptomus ir, esant poreikiui, išduos siuntimą pas urologą, o vaistus kompensuos draudimas. Vaistinėse, pavyzdžiui „Eurovaistinėje“, galima rasti receptinių ir nereceptinių preparatų, tačiau be gydytojo nustatytos diagnozės jų pirkti nereikėtų.