Širdies ligos ir mityba: ką siūlo Esselstyn
Koronarinė širdies liga ir toliau lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos sudaro beveik pusę visų mirčių šalyje. Daugeliui ligonių aterosklerozė atrodo kaip neišvengiamas senėjimo palydovas, tačiau ne visi sutinka su tokiu likimu.
Caldwell Esselstyn, kadaise dirbęs chirurgu Klivlando klinikos centre, savo knygoje „Prevent and Reverse Heart Disease“ (lietuviškai – „Užkirsti kelią širdies ligoms“) siūlo radikaliai kitokią strategiją: ne vaistus ar procedūras, o griežtai pasikeistą mitybą. Pagal autorių, mityba gali ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir pakeisti jos eigą.
Knyga nėra panacėja, todėl verta suprasti ir jos ribas. Pradėkime nuo programos esmės – nuo principų, kurių autorius reikalauja be išimčių.
Pagrindiniai programos principai
Esselstyn reikalauja visaverčio augalinio maisto: daržovės, vaisiai, ankštiniai, viso grūdo produktai. Jokių gyvūninės kilmės produktų – nei mėsos, nei paukštienos, nei žuvies, nei pieno, nei kiaušinių.
Griežčiausia taisyklė – visiškai atsisakyti aliejaus, net ir alyvuogių ar kokosų. Autorius laikosi nuostatos, kad bet koks pridėtas aliejus didina blogojo cholesterolio (MTL) kiekį ir kenkia kraujagyslių endoteliui.
Riebalai iš viso turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 % suvartojamų kalorijų. Pirmus tris mėnesius MTL cholesterolio kiekis, anot autoriaus, turi nukristi žemiau 175 mg/dL, t. y. maždaug iki 4,5 mmol/l.
Mokslinis pagrindas ir sąžiningos ribos
Esminė knygos hipotezė: aterosklerozė yra susijusi su mažo tankio lipoproteinais, o labai žemas jų kiekis gali sustabdyti apnašų augimą. Cholesterolio ir širdies ligų ryšį patvirtina dešimtmečius trukę tyrimai.
Sisteminė mėsos vartojimo apžvalga parodė, kad raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su didesne koronarinės širdies ligos rizika. Tai atitinka knygos rekomendaciją mažinti gyvūninius produktus, nors pati rekomendacija yra gerokai griežtesnė.
Vis dėlto sąžininga pastaba: pagrindinis Esselstyn įrodymas – jo paties klinikos grupės stebėjimai, o ne dideli atsitiktinės atrankos tyrimai. Štai kodėl kardiologai programą dažnai vadina logiška, bet reikalaujančia stipresnio mokslinio pagrindo.
Praktinis protokolas: kas leista ir ko vengti
Praktiškai programa produktus skirsto į leidžiamus ir draudžiamus be kompromisų. Lentelėje – orientyras pirmosioms savaitėms.
| Leidžiama kasdien | Vengti visiškai | Leista saikingai |
|---|---|---|
| Tamsiai žalios daržovės, brokoliai, kopūstai | Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai | Avokadas (mažais kiekiais) |
| Ankštiniai: lęšiai, pupelės, avinžirniai | Pieno produktai, sviestas, sūris | Riešutai ir sėklos (sauja per dieną) |
| Visi grūdai: avižos, grikiai, rudieji ryžiai | Bet koks aliejus, net alyvuogių | Vaisiai (2–3 porcijos) |
| Švieži vaisiai ir uogos | Majonezas, margarinas, užkandžiai | Druska ir prieskoniai – minimaliai |
Svarbu: programa neapima vitamino B12, kurį reikia papildyti atskirai. Prieš keičiant mitybą verta pasidaryti cholesterolio tyrimą – šeimos gydytojas jį paskiria ir kompensuoja iš PSDF lėšų.
5 dažniausios klaidos pradedant programą
- Aliejaus „tylioji dozė“ – užpilai salotoms, kepimas ir marinuoti gaminiai tyliai sugrąžina pusę riebalų kiekio.
- Riešutų ir avokadų porcijos – sauja tampa sauja po kiekvieno valgio, o kalorijos kaupiasi nepastebimai.
- Perdirbtos veganiškos alternatyvos – dešrelės, sūriai ir saldainiai su etikete „be gyvūninės kilmės“ dažnai turi daug aliejaus ir cukraus.
- Saldumynai ir balti miltai – jie neduoda jokios apsaugos širdžiai, o kelia cukraus ir insulino šuolius.
- Pokyčiai pagal principą „viskas arba nieko“ – vienas savaitgalio nukrypimas tampa pretekstu mesti programą; autorius pabrėžia, kad nuoseklumas svarbesnis už tobulumą.
Kiekviena iš šių klaidų pažįstama pradedantiesiems, todėl jų verta vengti sąmoningai – ypač pirmosiomis savaitėmis.
Ką programa duoda ir ko nežada
Kas tikrai veikia: greitas MTL cholesterolio kritimas, mažesnis arterinis spaudimas, dažnai praeina krūtinės angina ir krenta svoris. Šie pokyčiai praktikoje stebimi per kelis mėnesius, jei protokolo laikomasi nuosekliai.
Ko programa nepadaro: ji nepakeičia skubios pagalbos ūmaus infarkto atveju ir nėra įrodyta dideliuose klinikiniuose tyrimuose. Kasdienis šviežių daržovių ir vaisių krepšelis kainuoja nemažai, o tai reali kliūtis daliai Lietuvos šeimų.
Yra ir pavojų: be priežiūros griežtas veganiškas racionas gali sukelti B12 ir geležies trūkumą. Štai kodėl svarbu kalbėti su šeimos gydytoju ir reguliariai stebėti kraujo rodiklius.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Svarbiausias įspėjimas: niekada nekeiskite gydytojo paskirtų vaistų vien dėl knygoje skaitomų idėjų. Statinų ar spaudimą mažinančių vaistų atsisakymas be konsultacijos gali baigtis infarktu.
Į šeimos gydytoją būtina kreiptis, jei pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, nuovargis atliekant įprastą darbą, arba jei turite cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, paveldėtą dislipidemiją. Ūmios būklės atveju – krūtinės spaudimas, šaltas prakaitas, skausmas plintantis į ranką – kvieskite 112.
Mitybos programa geriausiai veikia kartu su reguliaria kardiologo priežiūra ir kraujo tyrimais bent kas pusmetį. B12 ir kitus papildus vaistinėse (pavyzdžiui, Eurovaistinėje) galima įsigyti laisvai, tačiau dozę derinkite su gydytoju.
Verdiktas: ar verta keisti mitybą
Verdiktas sąžiningas: knyga verta dėmesio kaip vienas pagrindinių gyvensenos kardiologijos tekstų. Visaverčio augalinio maisto principai sutampa su bendromis rekomendacijomis – daugiau skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų, daugiau daržovių.
Radikalus griežtumas (jokio aliejaus, jokių gyvūninių produktų) yra autorinė pozicija, o ne visuotinai priimtas medicinos standartas. Gyvenseną akcentuoja ir kardiologai Bale bei Doneen savo knygoje apie infarkto prevenciją, tačiau jie nereikalauja tokio griežto rėžimo.
Geriausias sprendimas – pasidaryti cholesterolio tyrimą, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir dietologu bei mitybą keisti palaipsniui, stebint rezultatus kraujyje.