Kodėl ilga kelionė išprovokuoja prostatito paūmėjimą
Po kelių valandų kelyje tarpvietė ima tirpti, o dubens srityje atsiranda sunkumo jausmas. Vyrui, sergančiam lėtiniu prostatitu ar lėtinio dubens skausmo sindromu (CPPS), tai dažna paūmėjimo pradžia. Ilgai sėdint prostata ir dubens dugno raumenys patiria nuolatinį spaudimą, kraujotaka dubenyje sulėtėja, o raumenų įtampa palaipsniui auga.
Prie to prisideda ir kelyje susiformavę įpročiai: šlapinimasis atidedamas, skysčių geriama per mažai, o kava ar arbata skatina dažną šlapinimąsi. Dėl sulėtėjusios kraujotakos ir įsitempusių dubens raumenų uždegiminiai simptomai – skausmas, deginimas, dažnas šlapinimasis – paprastai sustiprėja. Užuot laukus, kol jie praeis savaime, verta pakeisti kelionės įpročius. Rengtis patariama ne išvykos rytą, o bent kelias dienas anksčiau, kad organizmas į kelionę nereaguotų staigiu paūmėjimu.
Sėdėjimo padėtis ir tarpvietės apkrova: ką galima pakeisti
Prostata glūdi netoli tarpvietės paviršiaus, todėl kietoje kėdėje ar automobilio sėdynėje ilgai sėdint ji patiria tiesioginį spaudimą. Japonų tyrime su motociklininkais (Naya ir kt.) ilgas valandas ant balno praleidę vyrai dažniau skundėsi šlapinimosi sutrikimais ir erekcijos pokyčiais. Automobilio ar lėktuvo sėdynė nėra tokia ekstremali kaip motociklo balnas, bet spaudimas ir vibracija veikia panašiai.
Dalis sprendimų prieinami iškart: pakreipti sėdynę atgal kampu, naudoti ortopedinę pagalvę su tarpvietės išpjova, o piniginę nešioti ne užpakalinėje kišenėje. Kartkartėmis keiskite kūno padėtį, remkitės tai vienu, tai kitu šlaunimi, kad apkrova nesikauptų vienoje vietoje. Net trumpi padėties keitimai kas kelias minutes sumažina dubens raumenų „užšalimą” ir neleidžia diskomfortui palaipsniui virsti skausmu.
Skysčiai ir maistas kelyje: kas labiausiai dirgina prostatą
Tyrime, kuriame vertintas gėrimų ir maisto poveikis lėtinio prostatito ir CPPS simptomams (Herati ir kt.), dažniausiai simptomus stiprinantys produktai buvo kava, alkoholis, aštrus ir rūgštus maistas. Kelyje tokių pagundų nestinga – degalinėje, restorane, lėktuve. O skysčių ribojimas, bandant rečiau eiti į tualetą, tik dar labiau koncentruoja šlapimą ir dirgina šlaplę.
| Produktas kelyje | Dažniausia reakcija | Geresnis pasirinkimas |
|---|---|---|
| Kava, stipri arbata | Dažnesnis, skubus šlapinimasis | Vanduo, žolelių arbata |
| Alkoholis | Deginimas, dirginimas | Negazuotas vanduo |
| Aštrus ar rūgštus maistas | Skausmo sustiprėjimas | Lengvas, neutralus užkandis |
| Mažai skysčių | Koncentruotas, dirginantis šlapimas | Reguliarus gėrimas mažomis porcijomis |
Vanduo ir nesaldinti gėrimai tinka beveik visiems. Jei kava ar alkoholis jūsų simptomams nekenkia, griežto draudimo nėra – svarbiau atpažinti savo reakciją ir kelyje elgtis pagal ją.
Pertraukų protokolas ilgam reisui
Reguliarus judėjimas yra viena geriausiai pagrįstų prevencijos priemonių. Parsons ir Kashefi apžvalgoje aktyvesni vyrai turėjo švelnesnius šlapinimosi simptomus, todėl pertraukos kelyje – ne prabanga, o būtinybė.
- Planuokite stotelę kas 60–90 minučių, net jei nesijaučiate pavargę.
- Kiekvienos stotelės metu išlipkite ir 5–10 minučių pasivaikščiokite.
- Lėktuve rinkitės vietą prie praėjimo ir kas valandą pakilkite pasivaikščioti.
- Stotelėse visada ištuštinkite šlapimo pūslę – nesulaikykite šlapimo ilgiau nei 3–4 valandas.
- Vandenį laikykite po ranka ir gerkite mažomis porcijomis.
Jei kelionė labai ilga, kas 2–3 valandas padarykite rimtesnę pertrauką – atsigulkite ar bent atsiloškite, kad tarpvietė kelias minutes visiškai atsikvėptų.
Dubens dugno atpalaidavimas: paprasta pagalba be vaistų
Paūmėjimo metu dubens dugno raumenys dažnai būna pernelyg įsitempę, o vyras, jausdamas skausmą, nesąmoningai juos dar labiau sugniaužia. Įtampa apsunkina kraujotaką ir palaiko uždegiminį diskomfortą, sukurdama užburtą ratą.
Kelyje galima atlikti trumpą atsipalaidavimo pratimą: įkvėpus, lėtai iškvepiant, sąmoningai atpalaiduoti tarpvietės raumenis, tarsi leisti dubeniui „nusileisti”. Kartu pravartu pasitempti – atsistoti, atsilošti, padaryti kelis lėtus pritūpimus. Tokia raumenų relaksacija nepakeičia vaistų, bet mažina tą skausmo dalį, kurios vaistai ne visada pasiekia. Pratimą verta kartoti kas 30–40 minučių, o atvykus į viešbutį pagulėti kelias minutes, kad dubens raumenys gautų pilną poilsį.
Kada paūmėjimas kelyje jau reikalauja gydytojo
Ne kiekvieną paūmėjimą galima sutramdyti namų priemonėmis. Kai kurie simptomai reikalauja skubios pagalbos, o jų ignoravimas gali komplikuoti ligą.
- karščiavimas su šaltkrėtis – gali rodyti ūminį bakterinį prostatitą;
- negali ištuštinti šlapimo pūslės – ūminis šlapimo susilaikymas;
- kraujas šlapime ar spermoje;
- stiprus tarpvietės skausmas, trukdantis važiuoti ar sėdėti;
- simptomai, kurie neatslūgsta per parą, nors kelionės įpročiai pakeisti.
Tokiais atvejais nedelsdami kreipkitės į artimiausią priimamąjį arba skambinkite 112. Nuosekliam gydymui Lietuvoje tinka įprastas kelias: šeimos gydytojas, kompensuojamas iš PSDF, paskiria tyrimus ir siunčia pas urologą; privačiai urologo konsultacija Vilniuje ar Kaune kainuoja maždaug 40–60 eurų, o vaistų atsargą kelionei galima pasipildyti „Eurovaistinėje”.
Savikontrolės sąrašas prieš išvyką
Paruošimas sumažina tikimybę, kad kelionė baigsis paūmėjimu. Likus parai iki išvykos pasidomėkite, kur kelyje yra tualetų, ir pasiimkite pakankamai vandens.
- pasiimkite įprastus vaistus didesniu kiekiu, nei formaliai reikia kelionei;
- turėkite gydytojo kontaktą ir siuntimą, jei reikėtų pagalbos;
- vilkėkite laisvus drabužius, neveržiančius juosmens;
- pajutę paūmėjimo pradžią, planuokite dažnesnes pertraukas;
- nedidinkite ir nekeiskite vaistų savavališkai – geriau pasitarti telefonu.
Suplanuotos pertraukos, tinkama padėtis ir saikas su dirginančiais produktais leidžia daugeliui vyrų keliauti be paūmėjimų. Jei paūmėjimai kartojasi nuolat, gydymo planą verta koreguoti kartu su urologu – pavyzdžiui, tokiu specialistu kaip dr. Arūnas Želvys, vadovaujantis VUL Santaros klinikų Urologijos centru. Suplanuotas sąrašas praverčia ir artimiesiems, kurie kelionėje gali laiku padėti, jei būklė staiga pablogėtų.