Ūminis ir lėtinis prostatitas – dvi ligos vienu pavadinimu
Karščiavimas, šaltkrėtis ir skausmas tarpvietėje per kelias valandas – taip dažnai prasideda ūminis bakterinis prostatos uždegimas. Kitas vyras tuos pačius pojūčius jaučia mėnesius, tik silpnai ir išsklaidytai, kol gydytojui net nepasako, kad jaučia skausmą. Abi būklės turi tą patį pavadinimą, bet yra dvi skirtingos ligos.
Skirtumas nėra akademinis – jis lemia, ar bus skiriamas antibiotikas, ar pirmoje eilėje atsidurs kiti vaistai, ar apskritai reikės ligoninės. Ūminę formą sukelia bakterijos, todėl ji gydoma antibiotikais ir neretai baigiasi hospitalizacija. Lėtinė forma antibiotikų dažnai nereikalauja, nes jos mechanizmas apima nervų, raumenų ir streso sąveiką, o ne tik infekciją.
Toliau – kuo šios formos skiriasi simptomais, kaip atrodo gydymas ir ką prognozė reiškia praktikoje, pradedant nuo oficialios klasifikacijos.
NIH klasifikacija: keturios kategorijos ir kurioje esate jūs
Tarptautinėje praktikoje įsitvirtinusi NIH (JAV nacionalinių sveikatos institutų) klasifikacija dalija prostatos uždegimą į keturias kategorijas. Dvi iš jų yra bakterinės, likusios – ne.
| Kategorija | Pradžia | Pagrindinis požymis | Gydymo kryptis |
|---|---|---|---|
| I. Ūminis bakterinis | Staigi, per kelias valandas | Karščiavimas, šaltkrėtis, ūmus skausmas | Antibiotikai, dažnai ligoninė |
| II. Lėtinis bakterinis | Palaipsnė, pasikartojanti | Lengvesni simptomai, grįžta ta pati bakterija | Ilgas antibiotikų kursas |
| III. Lėtinis dubens skausmo sindromas | Ne trumpiau kaip 3 mėnesiai | Skausmas, pasėlis bakterijų neranda | Alfa blokatoriai, raumenų terapija |
| IV. Besimptomis | Atsitiktinis radinys | Uždegimas tyrimuose be nusiskundimų | Stebėjimas |
Kai vyras išgirsta diagnozę „lėtinis prostatitas“, dažniausiai kalbama apie trečiąją kategoriją – ji sudaro apie 90 % visų atvejų. Bakterijų joje nėra, todėl pakartotiniai antibiotikų kursai lieka be ilgalaikio efekto.
Simptomai: karščiavimas ir skausmas arba tik duslus diskomfortas
Ūminę formą sunku nepastebėti – ji sukelia ryškius viso organizmo požymius.
- Karščiavimas virš 38 °C ir šaltkrėtis
- Ūmus skausmas tarpvietėje, išangėje ar apatinėje pilvo dalyje
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis, kartais kraujas šlapime
- Bendras silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmas
Lėtinis bakterinis prostatitas ir lėtinis dubens skausmo sindromas elgiasi visai kitaip – temperatūros beveik nebūna, o diskomfortas veikiau rūksta nei dega.
- Skausmas ar svoris tarpvietėje, sėklidėse, apatinėje nugaros dalyje
- Skausmingas ar per anksti pasibaigęs lytinis aktas, skausmas ejakuliacijos metu
- Dažnas šlapinimasis ir kėlimasis naktį, jausmas, kad pūslė nevisiškai išsituštino
- Simptomų bangos: savaitės beveik gerai, po to vėl pablogėja
Skirtumas laike: ūminė forma pasireiškia per kelias dienas, o lėtinės diagnozei reikia, kad simptomai tęstųsi ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Diagnostikos kelias: nuo šeimos gydytojo iki urologo
Kelias dažniausiai prasideda pas šeimos gydytoją, kuris pagal PSDF siuntimą nukreipia pas urologą. Atkaklus karščiavimas su dubens skausmu gali reikšti ūminę formą, todėl tokiu atveju gydytojas nukreipia skubiai – kartais tiesiai į priėmimo skyrių.
Diagnostika remiasi keliais etapais: pirštiniu prostatos tyrimu per išangę, šlapimo tyrimu ir pasėliu, prostatos sekreto tyrimu ir prostatos ultragarsu. Ūminei formai būdingas išsipūtęs, itin skausmingas liaukos paviršius, o kraujo tyrime matomas padidėjęs uždegimo rodiklis.
Klasikinis keturių stiklinių testas (Meares–Stamey) padeda nustatyti, ar bakterijos tikrai yra prostatos, ar tik šlaplės lygyje. PSA tyrimas šiuo laikotarpiu mažai informatyvus – uždegimas jį natūraliai pakelia, todėl reikšmingu jis tampa tik po gydymo ir pasveikus.
Gydymas: kai antibiotikai būtini ir kai jie nepadės
Ūminis bakterinis prostatitas gydomas antibiotikais. Lengvesniais atvejais pakanka geriamųjų vaistų dvi–keturias savaites, sunkiais – antibiotikai leidžiami į veną, o vyras stebimas ligoninėje. Vaistus svarbu gerti iki pabaigos, net kai simptomai dingsta anksčiau.
Lėtinės bakterinės formos kursas tęsiasi keturias–šešias savaites, nes bakterijos įsikuria giliai liaukos audinyje ir nepasiduoda trumpai terapijai. Trečiajai kategorijai – lėtiniam dubens skausmo sindromui – antibiotikai dažniausiai nereikalingi, nes infekcijos nėra.
2019 m. Cochrane apžvalga, apjungusi vaistų nuo lėtinio prostatito ir dubens skausmo sindromo tyrimus, parodė, kad kokybiškų įrodymų trūksta, o dalis preparatų – alfa blokatoriai, priešuždegiminiai – simptomus pagerina tik iš dalies. Vietoj pasikartojančių antibiotikų kursų urologai vis dažniau siūlo raumenų relaksaciją, dubens dugno pratimus ir streso valdymą.
Kada ūminis prostatitas reikalauja skubios pagalbos
Ūminis prostatitas yra vienintelė prostatos uždegimo forma, galinti virsti gyvybei pavojinga būkle. Uždelstas gydymas gali sukelti šlapimo susilaikymą, prostatos pūlinį ar kraujo užkrėtimą.
Į gydytoją vykti nedelsiant, jei:
- temperatūra kyla virš 38,5 °C ir nešaldoma karščiavimą mažinančiais
- negalite šlapintis arba šlapinas tik lašais, o pilvas išsipučia
- skausmas tarpvietėje tampa nepakeliamas arba plinta į stuburą
- būklė negerėja per 48 valandas nuo antibiotikų pradžios
Tokiais atvejais kviečiama greitoji pagalba arba vykstama į artimiausią priėmimo skyrių – laukti eilės pas šeimos gydytoją nereikia.
Prognozė: kas praeina, o kas lieka metų metus
Ūminio bakterinio prostatito prognozė gera: laiku pradėjus gydymą, daugumai vyrų simptomai išnyksta per kelias savaites, o rizika virsti lėtine forma sumažėja. Vis dėlto 2008 m. tyrime, apėmusiame 371 pacientą, autoriai atkreipė dėmesį, kad diagnostikos kriterijai ir gydymo schemos ligoninėse skiriasi, o tai tiesiogiai veikia rezultatus.
Lėtinė eiga – kitas pasaulis. Čia tikslas ne išgydyti, o suvaldyti simptomus: laikotarpiai be nusiskundimų kaitaliojasi su paūmėjimais, kuriuos gali išprovokuoti stresas, sėdimas darbas, alkoholis ar šaltis. Nemaža dalis vyrų su tokiais ciklais gyvena metų metus.
Po ūminės formos urologas dažniausiai kviečia kontroliniam vizitui po 4–6 savaičių, o esant lėtinei eigai, stebėjimas tęsiasi. Nuoseklumas, o ne kartais nutrūkstantis gydymas, lemia, kiek liga trukdys kasdieniam gyvenimui.