Kodėl svoris ir vaistai nuo diabeto yra susiję
„Nuo tablečių priaugau“ – tokį sakinį endokrinologai Lietuvoje girdi kasdien. Ir dažnai jis nėra perdėtas: dalis preparatų nuo 2 tipo diabeto tikrai kelia svorį, o kiti padeda jo atsikratyti. Klausimas nėra smulkmena, nes svoris veikia pačią ligos eigą.
Kuo daugiau kūno riebalų, tuo stipresnis audinių atsparumas insulinui – vadinamoji insulinorezistencija. Dėl jos gliukozė blogiau patenka į ląsteles, tad reikia didesnių vaistų dozių, o kartais ir insulino. Svorio pokytis ir cukraus kiekis sukasi užburtu ratu, todėl gydytojas, rinkdamasis vaistą, žiūri ir į svarstykles, ne tik į gliukozės rodiklius. Geriausia matyti visumą: kai svoris stabilus ar krenta, mažesnė tikimybė, kad po metų teks didinti dozes ar pradėti insuliną.
Kurios vaistų grupės kelia svorį, o kurios jį mažina
Skirtingos vaistų grupės svoriui veikia skirtingai. Amerikos diabeto asociacijos standartai gydymą pradeda nuo metformino, bet tolesnis pasirinkimas priklauso nuo žmogaus tikslų, gretutinių ligų ir to, kaip reaguoja svarstyklės.
| Vaistų grupė | Poveikis svoriui | Ką verta žinoti |
|---|---|---|
| Metforminas | neutralus, kartais mažai krenta | dažniausiai pirmasis pasirinkimas |
| Sulfonilkarbamidai | dažniausiai kyla (1–3 kg) | senesni preparatai, rizika – hipoglikemija |
| Insulinas | kyla (2–4 kg) | svoris auga dažniausiai gydymo pradžioje |
| DPP-4 inhibitoriai | neutralus | mažai įtakos svorio kritimui |
| SGLT2 inhibitoriai | krenta (2–3 kg) | papildomai saugo širdį ir inkstus |
| GLP-1 agonistai | krenta (3–6 kg ar daugiau) | stipriausias poveikis apetitui |
Skaičiai – vidutiniai iš tyrimų, realus rezultatas kiekvienam kitoks. Svarbiau žinoti tendenciją: jei jums svoris svarbus, apie tai pasakykite gydytojui prieš keičiant vaistus. Gydymo planas, į kurį įtrauktas svoris, dažniausiai veikia geriau nei tas, kuriame jis nepastebimas.
Kiek realiai galima numesti su GLP-1 agonistais
GLP-1 agonistai – semaglutidas, liraglutidas, dulaglutidas – šiandien garsiausia grupė, kai kalbama apie diabeto vaistus ir svorį. Wilding su kolegomis 2021 metais paskelbtame tyrime žmonėms, vartojusiems semaglutidą, svoris per 68 savaites krito vidutiniškai beveik 15 procentų, kai kartu buvo laikomasi gyvenimo būdo korekcijos.
Diabetikams rezultatai kuklesni nei žmonėms be diabeto – vidutiniškai 5–10 procentų kūno masės. Tai vis tiek keli kilogramai, kurie mažina insulinorezistenciją ir kraujospūdį. Sąžiningai: dalis žmonių jaučia pykinimą, o svoris po vaisto nutraukimo dažnai sugrįžta, todėl gydymas nėra „vienkartinis bilietas“. Dozė didinama lėtai, kelias savaites, o tolimesnę eigą aptaria gydytojas.
Metforminas, insulinas ir sulfonilkarbamidai: kuo jie skiriasi
Metforminas – seniausias ir labiausiai įrodymais paremtas pirmos eilės vaistas. Garsusis britų tyrimas UKPDS 34 parodė, kad antsvorio turintiems 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms metforminas mažino diabeto komplikacijų riziką ir, skirtingai nei insulinas ar sulfonilkarbamidai, nepridėjo kilogramų.
Insulinas ir sulfonilkarbamidai gerai mažina gliukozę, bet turi kainą: svorio augimą ir didesnę hipoglikemijos riziką. Tai nereiškia, kad jų reikia vengti – kartais jie būtini. Verta stebėti:
- kaip keičiasi svoris po vaisto pradžios ar dozės didinimo;
- ar atsiranda hipoglikemijos epizodų – prakaitavimas, drebulys, silpnumas;
- ar dėl pykinimo ar viduriavimo nekrenta svoris be tikslo;
- ar gliukozės rodikliai atitinka jūsų tikslus, ne tik svorį.
5 klaidos, kurios gadina rezultatą
Net teisingai parinktas vaistas neveiks, jei kasdienybėje pasikartoja tipinės klaidos. Gydytojas įspėja jas tikrinti po vieną:
- Nutraukti vaistus, kai cukrus „porą dienų normalus“ – diabetas nepraėjo, o gliukozė sugrįš.
- Savarankiškai mažinti dozę, kad „kūnas pailsėtų“ – taip prarandama kontrolė.
- Koreguoti vaistus pagal svorio tikslą ir pamiršti gliukozės rodiklius.
- Vengti gydytojo vizitų, nes „viskas aišku“ – poveikis svoriui ir cukrui skiriasi.
- Derinti vaistus su nereceptiniais „deginančiais riebalus“ preparatais be žinios.
Kiekviena klaida pavieniui atrodo maža, bet kartu jos sukuria vaizdą, kurį glikometras parodo tik po kelių savaičių: HbA1c stovi vietoje, o svoris juda ne ta linkme.
Kada būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju
Lietuvoje didžiąją dalį žmonių, sergančių 2 tipo diabetu, stebi šeimos gydytojas, o komplikuotus atvejus – endokrinologas. Šeimos gydytojo konsultaciją dengia PSDF, todėl nebijokite jos inicijuoti – ji nemokama.
Skubėti pas gydytoją verta, kai svoris kinta staiga ar be jūsų pastangų, kai prasideda vėmimas ar stiprus pykinimas pradėjus GLP-1 agonistą, kai kartojasi hipoglikemijos epizodai arba kai svarstyklės rodo +5 kilogramus per mėnesį. Privati endokrinologo konsultacija Lietuvoje kainuoja maždaug 40–80 EUR; vaistinėse, pavyzdžiui „Eurovaistinė“, konsultantai padės patikrinti, ar tinkamai vartojate receptinį preparatą, bet dozės koregavimą visada palikite gydytojui.
Vaistai nekeičia mitybos – jie su ja dirba kartu
Svorio pokytis nuo diabeto vaistų nėra nei stebuklas, nei bausmė. Metforminas ir DPP-4 inhibitoriai svorio nedidina, SGLT2 ir GLP-1 grupės jį mažina, o insulinas su sulfonilkarbamidais dažniausiai prideda kilogramų – ir šios žinios turi padėti kalbėtis su gydytoju, o ne keisti vaistus savarankiškai.
Joks preparatas nepakeičia kalorijų deficito: patys savaime vaistai svorio „nemeta“, jei mityba lieka ta pati. Žmonėms, kuriems svorio pokytis pavyksta, rezultatai dažnai tokie geri, kad gydytojas pradeda mažinti vaistų dozes – būtent todėl nuoseklus stebėjimas ir atviri pokalbiai su specialistu yra geriausia strategija. Pokalbis su šeimos gydytoju nieko nekainuoja, o atsakymas, kaip jūsų vaistai veikia jūsų svorį, gali pakeisti ir mitybos planą, ir dozių grafiką.