Skydliaukės ašis ir medžiagų apykaita: kuo skiriasi T3 ir T4
Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Nors T4 sudaro apie 80 procentų visos liaukos hormonų sekrecijos, jis pats savaime yra santykinai neaktyvus prohormonas. Tikrasis ląstelių medžiagų apykaitos variklis yra laisvasis T3, kurį periferiniai audiniai – kepenys, inkstai ir griaučių raumenys – pasigamina atskeldami vieną jodo atomą iš cirkuliuojančio T4.
Būtent T3 tiesiogiai nustato, kiek energijos ląstelių mitochondrijos sudegina ramybės būsenoje, kaip sparčiai plaka širdis ir kiek šilumos generuoja visas kūnas. Kai maisto suvartojama per mažai, organizmas šį variklį prislopina, siekdamas apsaugoti gyvybines energijos atsargas nuo visiško išeikvojimo ir bado grėsmės.
Kas vyksta su hormonais drastiškai apkarpius kalorijas
Kai paros energijos trūkumas tampa per didelis arba bendras kalorijų kiekis nukrenta žemiau 1200 kcal moterims ir 1500 kcal vyrams, kūnas tai supranta kaip rimtą išgyvenimo pavojų. Kepenyse nuslopinamas fermentas 5-dejodinazė, todėl T4 nebeverčiamas į aktyvų T3. Vietoj to suaktyvėja alternatyvus biocheminis kelias ir masiškai gaminamas atvirkštinis T3 (rT3) – neaktyvi forma, kuri prisijungia prie ląstelių receptorių ir blokuoja energijos deginimą.
Kevino Hallo tyrimai parodė, kad bendros paros energijos sąnaudos krenta kur kas labiau, nei galima paaiškinti vien sumažėjusia kūno mase. Ši fiziologinė adaptacija saugo žmogų nuo greito išsekimo, tačiau svorio metimo procese sukelia varginančią metabolinę stagnaciją, apatiją ir didžiulį mieguistumą.
Griežtas apribojimas prieš saikingą deficitą: hormonų atsakas
Lentelėje pateikiamas sisteminis palyginimas, kaip drastiškas badavimas ir pamatuotas kalorijų trūkumas veikia endokrininę sistemą bei bazinę medžiagų apykaitą.
| Rodiklis | Drastiškas deficitas (bado dietos, <1000 kcal) | Saikingas deficitas (−400–500 kcal) |
|---|---|---|
| Aktyvus T3 kiekis | Greitas ir stiprus kritimas 30–50 proc. | Nedideli, lengvai kompensuojami svyravimai |
| Atvirkštinis rT3 | Reikšmingas padidėjimas, blokuojantis receptorius | Išlieka normaliose fiziologinėse ribose |
| Bazinė medžiagų apykaita | Ryškus sulėtėjimas, šalčio krėtimas | Numatomas, laipsniškas prisitaikymas |
| Raumenų masės netektis | Didelė rizika dėl katabolizmo | Minimali, jei gaunama pakankamai baltymų |
| Svorio palaikymas vėliau | Dažnas jo-jo efektas ir riebalų kaupimas | Ilgalaikiai, stabilūs rezultatai |
Kaip pabrėžia Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė doc. dr. Auksė Domeikienė, per dideli maisto apribojimai greitai išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Dėl to kūnas pradeda aršiai kovoti prieš bet kokį tolesnį svorio mažėjimą, o vėliau skatina spartų riebalinio audinio ataugimą.
Ką rodo klinikiniai tyrimai apie hormonų adaptaciją
Garsus Proietto ir Sumithran tyrimas atskleidė, kad po griežtos 10 savaičių mažo kaloringumo dietos sotumo hormonų leptino ir peptido YY kiekis sumažėja, o alkį stimuliuojantis grelinas išlieka padidėjęs net praėjus metams po svorio metimo pabaigos. Kartu su T3 sumažėjimu tai sukuria ilgalaikį biologinį spaudimą atgauti prarastus kilogramus.
Marion Franz atlikta sisteminė klinikinių tyrimų apžvalga patvirtino, kad griežti suvaržymai per pirmuosius šešis mėnesius duoda greitą rezultatą, tačiau vėliau svorio kritimas sustoja, o po kelerių metų dauguma žmonių grįžta prie buvusio svorio. Skydliaukės hormonų ašies slopinimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl agresyvus badavimas neduoda tvarių rezultatų.
5 signalai, kad griežta dieta sekina jūsų skydliaukę
Jeigu ribojate maistą ir pastebite šiuos simptomus, jūsų kūnas siunčia aiškų signalą, kad medžiagų apykaita yra pernelyg nuslopinta:
- Nuolatinis šalčio jausmas, ypač šąlančios rankos ir pėdos šiltoje patalpoje, rodantis sumažėjusią bazinę termogenezę;
- Sausėjanti oda ir slenkantys plaukai, atsirandantys dėl sulėtėjusio periferinių ląstelių baltymų sintezės greičio;
- Stiprus vidurių užkietėjimas, atsirandantis pastebimai sulėtėjus virškinamojo trakto motorikai;
- Ramybės pulso sulėtėjimas žemiau 60 dūžių per minutę ir nuolatinis energijos trūkumas;
- Visiškas svorio kritimo sustojimas nepaisant griežtos suvartojamo maisto kontrolės.
Atsiradus šiems požymiams, griežtinti dietos ar dar labiau didinti fizinio krūvio negalima – toks elgesys tik padidins streso hormono kortizolio lygį ir dar labiau sustiprins skydliaukės hormonų blokadą.
Kada kreiptis į gydytoją ir kaip atlikti tyrimus Lietuvoje
Pirmasis žingsnis kilus įtarimams – kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarką, įtariant skydliaukės veiklos sutrikimus, TSH tyrimas atliekamas nemokamai. Šeimos gydytojas taip pat gali įvertinti laisvąjį T4 ir esant klinikiniam poreikiui išduoti siuntimą pas gydytoją endokrinologą.
Privačiose Lietuvos klinikose bei laboratorijose (tokiose kaip „Antėja“, „Medicina Practica“ ar „Synlab“) išsamus skydliaukės skydelis (TSH, FT4, FT3, anti-TPO) kainuoja apie 30–45 eurus. Gydytojo endokrinologo konsultacija privačiame sektoriuje paprastai kainuoja nuo 60 iki 90 eurų, o Eurovaistinės vaistinėse galima nemokamai pasitikrinti arterinį kraujospūdį ir pulsą.
Saugaus lieknėjimo principai: kaip apsaugoti T3 lygį
Norint sėkmingai deginti riebalus ir išsaugoti sveiką skydliaukės funkciją, rekomenduojama taikyti saikingą 300–500 kcal paros deficitą, užtikrinant tolygų 0,25–0,5 kg savaitinį svorio mažėjimą. Griežtai nerekomenduojama visiškai atsisakyti kompleksinių angliavandenių (avižų, grikių, viso grūdo duonos, šakninių daržovių), kadangi insulino signalas yra būtinas normaliai T4 konversijai į T3 kepenyse.
Taip pat būtina užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą (1,2–1,6 g vienam kūno masės kilogramui), papildyti racioną selenu, cinku bei jodu turtingais produktais ir kas 6–8 savaites daryti trumpas dietos pertraukas (angl. diet breaks), laikinai grąžinant kalorijas į palaikomąjį lygį metabolizmui atkurti.