Dviguba rizika, apie kurią vizite neužsimenama
2001 metų metaanalizė, apėmusi 42 tyrimus ir daugiau kaip 21 tūkstantį dalyvių, parodė: depresija diabetu sergantiems žmonėms pasitaiko dvigubai dažniau nei nesergantiems (šansų santykis 2,0). Pagal savigalbos klausimynus padidėjusius depresijos simptomus turėjo beveik kas trečias – apie 31 proc., o tvirtą klinikinę diagnozę – apie 11 proc.; moterų tarpe – 28 proc., vyrų – 18 proc. Vėlesnė, 2008 metų, metaanalizė parodė, kad ryšys dvikryptis: depresija padidina 2 tipo diabeto riziką maždaug 60 proc., o diabetas – depresijos riziką maždaug 15 proc. Kitaip tariant, viena liga tampa kitos rizikos veiksniu, o ne tik palydove.
Kodėl screeningas taip dažnai lieka neatliktas
Oficialios rekomendacijos nuotaikos įvertinimą skiria jau diagnozės metu ir periodiškai vėliau, bet praktikoje jis praleidžiamas dėl trijų paprastų priežasčių. Pirma, simptomai sutampa: nuovargis, prasmukęs miegas, pakitęs apetitas ar sunkumas susikaupti lengvai nurašomi „aukštam cukrui“. Antra, vizitas trumpas, o jo darbotvarkę valdo skaičiai – gliukozė, glikuotasis hemoglobinas, kraujospūdis. Trečia, žmonės tyli: vieni nenori „skųstis be reikalo“, kiti bijo, kad juos „įrašys pas psichiatrą“, nors screeningas – tai ne diagnozė, o kelių minučių pokalbis. Rezultatas – liūdna aritmetika: rizika dviguba, o klausimų apie nuotaiką kabinete dažniausiai neišklauso.
Depresija ar diabeto distresas: tai ne tas pats
Prieš įrankius – svarbus atskyrimas. Gyvenimas su diabetu savaime yra našta: kasdieniai matavimai, skaičiavimai, baimė dėl komplikacijų. Emocinis pavargimas būtent nuo šios rutinos vadinamas diabeto distresu – tai normali reakcija, o ne psichinė liga. Depresija – klinikinis sutrikimas, užklumpantis visą gyvenimą, ne tik diabeto valdymą. Pagalba abiem atvejais skirtinga:
| Aspektas | Depresija | Diabeto distresas |
|---|---|---|
| Kas tai | klinikinė diagnozė | emocinė reakcija į ligos rutiną |
| Kur tęsiasi | visas gyvenimas, ne tik diabetas | būtent diabeto valdymas ir jo našta |
| Kas padeda | psichoterapija, vaistai, integruota priežiūra | plano supaprastinimas, palaikymas, pauzės |
| Ar matuojama klausimynais | taip (PHQ-2, PHQ-9) | taip (specialūs distreso klausimynai) |
Nesupainioti svarbu ir todėl, kad distresui vaistai nuo depresijos nėra pirmasis sprendimas – pirmiausia peržiūrimas pats diabeto planas.
Kaip atrodo screeningas: du klausimai, devyni klausimai
Amerikos diabeto asociacijos poziciniame dokumente (2016) rekomenduojama psichoemocinę būklę vertinti patvirtintais klausimynais – diagnozuojant diabetą ir vėliau periodiškai, ypač keičiantis gydymui ar atsiradus komplikacijų. Praktikoje tai atrodo taip. Pirmas žingsnis – PHQ-2: du klausimai apie pastarąsias dvi savaites – ar mažėjo susidomėjimas ir ar nuotaika buvo prislėgta. Jei bent vienas atsakymas neramina, pildomas PHQ-9 – devyni klausimai, balas nuo 0 iki 27; jis parodo sutrikimo sunkumą ir padeda sekti eigą. Naudojamas ir penkių teiginių WHO-5 savijautos klausimynas. Svarbiausia: klausimynas – signalas pokalbiui, o ne nuosprendis. Diagnozę stato gydytojas, įvertinęs viską – ir gliukozę, ir vaistus, ir gyvenimo aplinkybes.
Ką duoda nuotaikos gydymas sergant diabetu
Depresija diabetą paverčia sunkiau valdoma liga: prasčiau laikomasi mitybos ir vaistų plano, rečiau matuojamasi, o tai atsispindi rodikliuose. Todėl Amerikos diabeto asociacija siūlo nuotaikos problemas spręsti ne atskirai, o kartu su diabeto priežiūra – šeimos gydytojo, endokrinologo ir psichikos sveikatos specialisto bendru darbu. Praktikoje tai reiškia paprastus dalykus: pagerėjus nuotaikai žmogus vėl turi jėgų matuotis, vaikščioti ir valgyti pagal planą. Sąžiningai reikia pasakyti: klausimynas pats nieko nepagerina – jis tik atidaro duris. Tikrą darbą atlieka pokalbis, psichoterapija ir, kai būtina, vaistai, kuriuos skiria gydytojas, atsižvelgdamas į visą vartojamų vaistų sąrašą.
Kelias Lietuvoje: nuo šeimos gydytojo kabineto
Pradžia paprasčiausia – šeimos gydytojas; apdraustiesiems vizitą apmoka PSDF. Pakanka vieno sakinio: „Pastaruoju metu jaučiuosi prislėgtas, neteko susidomėjimo – ar galėtume tai įvertinti?“ Gydytojas gali pasiūlyti klausimyną, prireikus skirti siuntimą pas psichiatrą ar psichologą. Antras kelias – savivaldybės psichikos sveikatos centras: čia galima kreiptis tiesiogiai, be siuntimo, o pagrindinės konsultacijos apdraustiesiems taip pat apmokamos iš PSDF. Į vizitą pasiimkite gliukozės dienoraštį ir vaistų sąrašą – specialistui svarbu matyti visą paveikslą. Ir dar: nuotaikos įvertinimas nėra „įrašymas pas psichiatrą“ – tai toks pat diabeto priežiūros elementas kaip akių ar inkstų patikra.
Ko nedaryti, kai nuotaika prastėja
- Nemeskite diabeto vaistų manydami, kad „viskas tik nuo nuotaikos“ – gliukozė pakils, o savijauta pablogės dar labiau.
- Nelaukite, kol „praeis savaime“. Depresija retai praeina be pagalbos, o laukimas tik prailgina kelią.
- Nedėkite sau diagnozės internete. Klausimynas – signalas kreiptis, o ne savidiagnozė ir ne priežastis vaistinėje pirkti raminamųjų.
- Neslėpkite savijautos „kad neapkrauti gydytoją“. Nuotaika – toks pat rodiklis kaip glikuotasis hemoglobinas.
- Nedelskite, jei kyla minčių apie mirtį ar savižudybę. Skambinkite nemokama Vilties linija 116 123 (visą parą) arba 112 – tai ne silpnumas, o skubios pagalbos situacija.