Kas yra LADA tipo diabetas ir kodėl jis yra slaptas pavojus?
LADA tipo diabetas (latentus autoimuninis diabetas suaugusiesiems) yra lėtai besivystantis 1 tipo diabetas, kuris dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip 2 tipo diabetas. Šis klaidingas diagnozavimas vyksta dėl to, kad pacientai dažnai yra vyresni nei 30 metų, neturi akivaizdžių ketoacidozės požymių ir pradžioje gali būti valdomi be insulino.
Šeimos gydytojai, matydami viršsvorio pacientą su padidėjusiu cukrumi, dažnai tiesiog priskiria metforminą, nepagalvodami, kad gali būti kalbama apie autoimuninį procesą. LADA atsiranda, kai imuninė sistema lėtai naikina kasos β-ląstelės, kurios gamina insulino. Šis procesas trunka metus, o ne savaites, kaip klasikiniame 1 tipo diabetu.
Be to, LADA dažnai pasireiškia tarp 35 ir 55 metų, o tai sutampa su 2 tipo diabeto dažniausiu pasireiškimu. Dėl to daugelis pacientų gali būti klaidingai laikomi „typiškais“ 2 tipo diabeto atvejais, nors jų kilmė yra visiškai kita.
Net jei pacientas neturi šeimos istorijos diabeto, neturi rizikos veiksnių, kaip nutukimas ar nejudrumas, LADA gali vis tiek vystytis. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis diabeto tipas yra taip sunkiai aptikamas.
Kaip LADA simptomai skiriasi nuo 2 tipo diabeto ir kodėl tai svarbu?
LADA ir 2 tipo diabetas gali atrodyti vienodai: dažnas šlapinimasis, didelis alkanumas, nuovargis, lėta svorio kritimas. Tačiau LADA pacientai dažnai neturi rizikos veiksnių, kurie būdingi 2 tipo diabetui – jie gali būti slankūs, neturėti nutukimo, neturėti insulino atsparumo.
Vienu iš pagrindinių skirtumų yra greitis, kuriuo krenta insulino gamyba. 2 tipo diabetu pacientai dažnai turi pakankamai insulino, bet jo veikimas yra sutrikęs. LADA pacientai turi vis mažiau insulino, nes jų kasos ląstelės yra naikinamos.
Šis skirtumas tampa akivaizdus, kai pacientas pradeda reaguoti blogiau į metforminą. Kai kurie LADA pacientai per 6–12 mėnesių tampa insulino priklausomi, o tai nėra tipiška 2 tipo diabetui, kuriam reikia daugiau laiko.
Be to, LADA dažnai kyla kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis – pvz., tiroide, celiakija. Jei pacientas turi vieną iš šių ligų, o po to pasirodo cukrų, tai yra raudonas švytėjimas, kad reikia atlikti autoantikūnų tyrimus.
Kodėl standartiniai diabeto tyrimai neatskleidžia LADA?
Standartinė diagnostika 2 tipo diabetui remiasi cukraus lygiu nevalgius ir HbA1c. Tačiau LADA pacientai dažnai turi normalų ar tik šiek tiek padidėjusį cukrų, nes jų kasos ląstelės dar gali gaminti kiekvieną insulino kiekį.
Be to, daugelis šeimos gydytojų (PSDF) neturi galimybės ar laiko atlikti autoantikūnų tyrimus – pvz., GAD65, IA-2. Šie tyrimai yra brangesni nei paprasti kraujo tyrimai ir dažnai nėra įtraukti į standartinį diabeto skrydį.
Pažymėtina, kad Eurovaistinės ir klinikos Lietuvoje dažnai nesiūlo šių tyrimų be specialaus nurodymo. Kaina gali svyruoti nuo 40 iki 80 EUR, o tai ne visada yra finansiškai prieinama be išankstinio nurodymo iš endokrinologo.
Be to, daugelis pacientų neturi simptomų, kurie būtų įspėję apie autoimuninę kilmę. Jie gali būti „sveiki“ iki to momento, kai jų insulino gamyba staiga krinta – tada jie tampa insulino priklausomi.
Štai kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius: jaunesnis amžius nei 45 metų, neturėti nutukimo, greitas cukraus augimas po metformino pradžios, šeimos istorija autoimuninių ligų.
LADA vs 2 tipo diabetas: palyginimo lentelė
| Charakteristika | LADA tipo diabetas | 2 tipo diabetas |
|---|---|---|
| Amžius | 35–55 metų | 45+ metų |
| SVORIS | Dažnai normalus arba slankus | Dažnai viršsvoris arba nutukimas |
| Insulino gamyba | Lėtai krintanti | Pakankama, bet neveiksminga |
| Insulino priklausomybė | Dažnai per 6–24 mėn. | Dažnai po 5–10 metų |
| Autoantikūnai | Teigiami (GAD65, IA-2) | Neigiami |
| Reakcija į metforminą | Pradžioje gali veikti, bet greitai nesuveikia | Dažnai ilgalaikis pirmasis pasirinkimas |
| Kita autoimuninė liga | Dažna (tiroidas, celiakija) | Retas |
Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai ir kada reikia atlikti papildomus tyrimus?
Net jei pacientas neturi nutukimo, jis vis dar gali turėti LADA. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
- Autoimuninės ligos šeimos istorijoje (tiroidas, celiakija, Addisono liga)
- Greitas cukraus augimas po metformino pradžios
- Neturėjimas nutukimo arba insulino atsparumo požymių
- Mažas HOMA-IR indeksas (net jei cukrus aukštas)
- Staigus svorio kritimas be pastangų
- Dažnas hipoglikemijos epizodas be insulino vartojimo
Jeigu pacientas turi bent vieną iš šių veiksnių, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti atlikti GAD65 autoantikūnų tyrimą. Tai nėra brangus tyrimas – kaina Eurovaistinėje svyruoja nuo 45 iki 70 EUR, o rezultatai atsiranda per 5–10 dienų.
Be to, jei pacientas turi HbA1c 6,5–7,5 %, bet nesuveikia metforminas, tai yra raudonas švytėjimas. Daugelis šeimos gydytojų nežino, kad metforminas gali veikti tik jei yra insulino atsparumas – o LADA jo neturi.
Net jei cukrus yra „tik šiek tiek“ aukštas, bet pacientas turi šeimos istoriją autoimuninių ligų, reikia atlikti papildomus tyrimus. Tai gali išgelbėti nuo vėlyvos insulino terapijos ir komplikacijų.
Kaip kinta gydymas, kai LADA yra teisingai diagnozuotas?
Kai LADA yra diagnozuotas, gydymas tampa visiškai kitoks nei 2 tipo diabetui. Metforminas dažnai nėra efektyvus, nes jo veikimo mechanizmas – pagerinti insulino jautrumą – netaikomas, kai insulino nėra.
Vienu iš pirmųjų žingsnių yra pradėti insulino terapiją, net jei cukrus yra tik šiek tiek aukštas. Tai ne „paskutinis žingsnis“, o pagrindinis gydymo būdas. Naudoti ilgalaikį insulino analogą (pvz., glargina) padeda išlaikyti stabilų cukrų ir apsaugoti likusias kasos ląstelės.
Be to, LADA pacientams reikia dažnesnio kraujo cukraus stebėjimo. Nors jie nėra įprasti 1 tipo diabeto pacientai, jų cukrus gali staigiai kisti dėl streso, ligos ar netinkamo mitybos.
Įspėjimas: daugelis pacientų, kuriems buvo klaidingai diagnozuotas 2 tipo diabetas, tampa hipoglikemijos pavojaus zonoje, kai jie vartoja metforminą kartu su mažai maisto. Tai yra pavojinga, nes jų kūnas neturi pakankamai insulino, kad kompensuotų mažą cukrų.
Teisingai diagnozuotas LADA pacientas gali išvengti daugelio komplikacijų – nuo nervų pažeidimų iki akių ligų – jei pradės insulino terapiją laiku.
Kada nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją?
Jeigu turite cukraus lygį virš 7,0 mmol/L nevalgius ir:
- neturite nutukimo arba insulino atsparumo požymių
- neturite šeimos istorijos 2 tipo diabeto
- metforminas neveikia po 3 mėnesių
- pastebite staigų svorio kritimą be pastangų
- neturite kitų rizikos veiksnių, bet cukrus vis tiek kyla
– tai yra raudonas švytėjimas. Kreipkitės į šeimos gydytoją ir paprašykite atlikti GAD65 autoantikūnų tyrimą. Tai nėra paprastas „papildomas“ tyrimas – tai gali būti gyvybiškai svarbus žingsnis.
Be to, jeigu jūsų vaikas ar artimas giminaitis turi autoimuninę ligą, o jūs patys turite padidėjusį cukrų, net jei jūs esate „sveikas“ – tai taip pat yra raudonas švytėjimas.
Ne visi šeimos gydytojai žino apie LADA. Jeigu jūsų gydytojas atsisako atlikti tyrimą, kreipkitės į endokrinologą. Klinikos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turi galimybę atlikti šiuos tyrimus. Kaina – nuo 50 iki 80 EUR, priklausomai nuo laboratorijos.
Laiku diagnozuotas LADA yra gydomas sėkmingai. Vėlai diagnozuotas – gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, kurias būtų galima išvengti.