Kas yra hipertenzija nėštumo metu ir kodėl ji pavojinga širdiai
Nėštumo metu kai kurios moterys išvysto hipertenziją – kraujospūdį aukštesnį nei 140/90 mmHg po 20-os nėštumo savaitės. Kai šis padidėjęs spaudimas lydima baltymų šlapime, kalbama apie preeklampsiją. Šios būklės ne tik pavojingos vaisiui, bet ir moters širdies sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.
Per nėštumą kraujotaka didėja apie 40–50 %, o širdis turi dirbti intensyviau. Jei kraujospūdis yra nepakankamai kontroliuojamas, širdies raumuo pradeda storėti – atsiranda kairiojo skilvelio hipertrofija. Tai yra pirmasis ženklas, kad širdis kovoja su per dideliu krūviu.
Preeklampsija taip pat sukelia endotelio disfunkciją, kuriai būdingas kraujagyslių išsitiesimas ir uždegiminis atsakas. Šie pokyčiai gali išlikti ir po gimdymo, padidindami riziką vėlesnėms širdies ir kraujagyslių ligoms.
Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje, pvz., Eurovaistinės klinikose, dažnai stebi šį rizikos faktorių. Be to, po nėštumo moterys dažnai nekreipia dėmesio į kraujospūdį, manydamos, kad problema išnyko. Tai klaida.
Kaip preeklampsija keičia širdies struktūrą ilgalaikėje perspektyvoje
Preeklampsija ne tik laikinai padidina kraujospūdį – ji pakeičia širdies anatomiją. Tyrimai rodo, kad moterys, kurioms buvo diagnozuota preeklampsija, dažniau vėliau išvysto kairiojo skilvelio hipertrofiją, net jei po gimdymo kraujospūdis grįžta į normalią ribą.
Širdies raumuo, kuris ilgą laiką dirbo prie didesnio pasipriešinimo, nebegali grįžti į pradinę būklę. Tai vadinama „memorija“ – širdis „prisimena“ pernelyg didelį krūvį. Tokia struktūrinė keitė gali būti nematoma per paprastą EKG, bet ją galima nustatyti per širdies ultragarsą (USG).
Šiuo metu Lietuvoje daugelis klinikų, pvz., Vilniaus klinikų kardiologijos skyrius, siūlo moterims, kurioms buvo diagnozuota preeklampsija, atlikti širdies USG po 6–12 mėnesių po gimdymo.
Be to, šios moterys dažniau vysto diastolinę disfunkciją – širdies negebėjimą tinkamai atsipalaiduoti tarp smūgių. Tai yra ankstyvas širdies nepakankamumo ženklas, kuris dažnai prasideda be simptomų.
Kokie yra ilgalaikiai širdies rizikos veiksniai po preeklampsijos?
Po preeklampsijos moterys turi didesnę riziką vėlesnėje gyvenimo etapo išvysti širdies ligas. Šios rizikos veiksniai nėra vienodai išreikšti visose moteryse – jie priklauso nuo nėštumo amžiaus, svorio, genetikos ir gyvenimo būdo.
- Padidėjęs rizikos faktorius dėl aterosklerozės – kraujagyslių užsikimšimas
- Didėjanti hipertenzijos rizika po 10 metų
- Didėjanti rizika širdies nepakankamumo
- Padidėjęs rizikos faktorius dėl miokardo infarkto
- Didėjanti rizika širdies ritmo sutrikimų, pvz., fibriliacijos
Šie veiksniai nėra „būtini“ – bet jie yra statistiškai reikšmingi. Moterys, kurioms buvo diagnozuota preeklampsija, turi 2–4 kartus didesnę širdies ligų riziką nei jos, kurios turėjo sveiką nėštumą.
Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje, pvz., Eurovaistinės klinikose, turi įvertinti šią istoriją kaip svarbią rizikos kategoriją. Net jei moteris jaučiasi gerai, ji turi būti įtraukta į ilgalaikį stebėjimą.
Kada reikia kreiptis į šeimos gydytoją po nėštumo?
Po gimdymo daugelis moterų tiki, kad hipertenzija išnyksta kartu su nėštumu. Tai netiesa. Kai kurie pokyčiai širdyje ir kraujagyslėse gali išlikti metus ar net dešimtmečius.
Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jei:
| Simptomas | Kada kreiptis |
|---|---|
| Dažni galvos skausmai | Jeigu pasikartoja dažniau nei 1–2 kartus per savaitę |
| Trumpas kvėpavimas po mažo krūvio | Jeigu atsiranda net po vaikščiojimo |
| Netikėtas nuovargis | Jeigu neatsigaunate net po 8 valandų miego |
| Širdies plakimas ar netikėti širdies smūgiai | Jeigu jaučiate, kad širdis „šoko“ ar „sustojo“ |
Net jei nėra simptomų, moterys, kurioms buvo diagnozuota preeklampsija, turi būti stebimos kas 6–12 mėnesių po gimdymo. Kraujospūdis turi būti matuojamas ne tik namuose, bet ir klinikoje – nes namų matavimai gali būti netikslūs, ypač naudojant riešo manžetę, kaip nurodo tyrimai.
Šeimos gydytojas gali nurodyti papildomus tyrimus: kraujo tyrimus, širdies USG arba Holterio stebėjimą.
Kaip gydyti ir prevencijuoti širdies pasekmes po preeklampsijos?
Po preeklampsijos prevencija yra pagrindinė strategija. Nėra vaistų, kurie „išgydytų“ širdies struktūrinius pokyčius, bet galima lėtinti progresavimą.
Rekomenduojama:
- Laikytis DASH mitybos – mažiau druskos, daugiau daržovių, vaisių, riešutų
- Reguliariai judėti – bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo veiklos
- Laikytis sveiko svorio – net 5 % svorio sumažinimas gali sumažinti kraujospūdį 10 mmHg
- Nekeisti rūkymo – rūkymas stipriai pablogina endotelio funkciją
- Valgyti mažiau apdorotų maisto produktų – ypač kuriuose yra sliekų riebalų
Šeimos gydytojas gali nurodyti vaistus, jei kraujospūdis išlieka aukštas. Dažnai naudojami ARB ar ACE inhibitoriai, bet jie negali būti vartojami, jei planuojamas kitas nėštumas.
Įspėjimas: Lietuvoje vaistinėse, pvz., Eurovaistinė, kainos už šiuos vaistus svyruoja nuo 5–15 € už mėnesį, priklausomai nuo dozės ir gamintojo.
Kokie tyrimai reikalingi po preeklampsijos ir kaip jie atliekami?
Po preeklampsijos rekomenduojami keli tyrimai, kurie padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę. Jie nėra visų moterų privalomi, bet yra būtini tiems, kurie turi papildomų rizikos veiksnių.
Šie tyrimai dažnai atliekami klinikose, pvz., Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos klinikose:
- Širdies ultragarsas (USG) – įvertina kairiojo skilvelio storį ir funkciją
- Kraujo tyrimai – cholesterolis, C-reaktyvusis baltymas, kreatininas
- Elektrokardiograma (EKG) – ieško širdies hipertrofijos ar ritmo sutrikimų
- 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas (Holteris) – nustato naktinius spaudimo skokus
- Šlapimo tyrimas – patikrina, ar išlieka baltymų
Širdies USG yra svarbiausias tyrimas – jis gali nustatyti hipertrofiją net tada, kai EKG yra normalus. Tyrimas neskausmingas, truksta 15–20 minučių ir nereikalauja specialaus paruošimo.
24 valandų Holterio stebėjimas yra ypač svarbus, nes daugelis moterų turi naktinius kraujospūdžio skokus, kurie nėra matomi per dienos matavimus.
Ar preeklampsija reiškia, kad kitas nėštumas bus pavojingas?
Jeigu moteris turėjo preeklampsiją viename nėštume, jos rizika ją išvystyti kitame nėštume yra 15–20 %. Tai nereiškia, kad kitas nėštumas bus nepavykęs – bet reikia planuoti ir stebėti atidžiau.
Rekomenduojama:
- Kreiptis į šeimos gydytoją prieš nėštumo planavimą
- Pradėti vartoti mažas dozes aspirino (75–150 mg/d) nuo 12-os nėštumo savaitės – tai sumažina riziką apie 20 %
- Valdyti svorį prieš nėštumą – BMI < 25 yra optimalus
- Stebėti kraujospūdį kas savaitę nuo 8-os nėštumo savaitės
- Atlikti kraujo tyrimus prieš nėštumą – ypač širdies ir inkstų funkcijos
Šeimos gydytojas gali nurodyti konsultaciją su gydytoju, specializuotu nėštumo komplikacijomis. Lietuvoje tokios konsultacijos yra prieinamos daugelyje klinikų, pvz., Vilniaus universiteto ligoninėje.
Ne visos moterys, turėjusios preeklampsiją, ją išvysto vėliau – bet kiekvienas nėštumas reikalauja individualaus vertinimo. Nėra „vieno tikslo“ – kiekvienas atvejis yra unikalus.