Kas yra hipertenzinė krizė ir kodėl ji pavojinga?
Skubios medicinos pagalbos reikalauja hipertenzinė krizė – būklė, kai sistolinis kraujospūdis viršija 180 mmHg arba diastolinis – 120 mmHg, kartu su organų pažeidimu. Be simptomų šis lygis taip pat laikomas pavojingu, nes gali sukelti smegenų, širdies ar inkstų pažeidimus.
Skirtingai nuo nuolatinio aukšto kraujospūdžio, hipertenzinė krizė vystosi greitai. Ji gali būti be jokių aiškių požymių, tačiau dažniausiai pasireiškia stipriomis kūno reakcijomis. Svarbiausia – laiku atpažinti pavojingus požymius ir veikti.
Lietuvoje kasmet apie 5 % suaugusių gyventojų susiduria su hipertenzine krize. Dažniausiai tai vyksta tarp 45 ir 75 metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir jaunesniems. Dažniausia priežastis – nepakankamas kraujospūdžio kontroliavimas, dažnai dėl nesilaikomos terapijos ar netinkamo gyvenimo stiliaus.
Skubios pagalbos reikalauja bet koks kraujospūdis virš 180/120 mmHg kartu su galvos skausmu, regos sutrikimais, kvėpavimo sunkumu arba nugaros skausmu. Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112 arba eiti į artimiausią skubios pagalbos punktą.
7 pavojingi hipertenzinės krizės požymiai
Pirmasis ir dažniausias požymis – stiprus galvos skausmas, dažnai aprašomas kaip „plakantis“ arba „sprogstantis“ skausmas. Jis dažniausiai lokalizuotas tempių arba nugaros galvos srityje. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis simptomas dažniau pasitaiko tada, kai sistolinis kraujospūdis viršija 180 mmHg.
Antrasis požymis – regos sutrikimai. Jie gali būti laikini arba ilgesni, nuo užtamsėjimo iki pilno regos praradimo vienai akiai. Šis simptomas dažnai susijęs su aterosklerozės procesais ir aortos stenozės rizika.
Trečiasis – kvėpavimo sunkumas net po minimalaus pastangos. Tai gali būti požymis, kad širdis nebegali efektyviai siųsti kraują, o plaučiuose pradeda kaupiasi skysčiai. Šis reiškinys vadinamas paroksismaliu naktiniu dyspneja.
Ketvirtasis – nugaros skausmas, ypač krūtinės zonoje. Jis dažnai aprašomas kaip „užplūdantis“ arba „skverbiantis“ skausmas, kuris gali plisti į pečius ar kaklą. Tai gali būti aortos disekcijos požymis – labai pavojinga būklė.
Penktasis – neryžtingas arba dvigubas matymas, kartu su galvos sukimuis arba balanso sutrikimais. Tai dažnai susiję su smegenų užtakos sutrikimais arba vidinio ausies kraujotakos pakeitimais.
Sužinokite daugiau apie galimos hipertenzijos komplikacijas ir kada reikia kreiptis į gydytoją.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Skubios medicinos pagalbos reikalauja, jei kraujospūdis viršija 180/120 mmHg ir kartu pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Stiprus galvos skausmas, kuris nepraeina po poilsio ar vaistų
- Regos sutrikimai, dvigubas matymas arba regos praradimas
- Kvėpavimo sunkumas net po minimalaus pastangos
- Nugaros skausmas, ypač krūtinės zonoje
- Galvos sukimasis, neryžtingas matymas, balanso sutrikimai
- Širdies plakimas, neryžtingas arba netvarkingas
- Prakaitavimas be fizinio aktyvumo
- Blakstės ar veido atsiradimas
Net jei simptomai išnyksta po kelių minučių, reikia nedelsiant pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar eiti į skubios pagalbos punktą. Ilgesnis aukšto kraujospūdžio poveikis gali sukelti nepasakojamų organų pažeidimų.
Lietuvoje skubios pagalbos punktai veikia 24 val. per 24 valandų. Daugelis miestų turi bent vieną tokį punktą – pavyzdžiui, Vilniuje – VU Mirties namai, Kaune – Kauno klinikinė ligoninė. Už konsultacijos paslaugą paprastai mokama nuo 30 iki 50 EUR, priklausomai nuo ligoninės.
Jeigu neturite galimybės greitai pasiekti gydytojo, skambinkite 112. Operatorius padės nustatyti būklės rimtumą ir nukreips į tinkamą paslaugą. Niekada nebandykite pačiam „išgydyti“ hipertenzinės krizės – tai gali būti pavojinga gyvybei.
Kokius tyrimus atlieka gydytojas hipertenzinės krizės atveju?
Pirmiausia gydytojas atliks fizinį apžiūrą ir paklaus apie simptomus, anamnezę, vaistų vartojimą bei gyvenimo būdą. Tada bus matuojamas kraujospūdis kelis kartus, kartu su pulsų dažniu ir kvėpavimo dažniu.
Paprastai būtina atlikti šiuos tyrimus:
| Tyrimas | Kodėl atliekamas |
|---|---|
| Elektrokardiograma (EKG) | Nustatyti širdies darbo sutrikimus, galimus infarkto požymius |
| Analizė kraujyje (biochemija, analizė) | Įvertinti inkstų ir širdies funkciją, elektrolitų pusiausvyrą |
| Urino tyrimas | Patikrinti, ar nėra inkstų pažeidimo požymių |
| Retinopatijos tyrimas | Įvertinti aterosklerozės laipsnį per akių indų būklę |
Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai – pavyzdžiui, širdies ultragarsas (ECHO) ar kompiuterinė tomografija (KT), jei yra įtarimas dėl aortos problemų.
Visi tyrimai atliekami ligoninėje ar specializuotose klinikose. Kai kurie paprasti tyrimai, pavyzdžiui, EKG ar kraujo analizė, gali būti atlikti netgi dienos metu, priklausomai nuo ligoninės apkrovos. Kainos – nuo 20 EUR (EKG) iki 80 EUR (analizės).
Kaip veikia maisto ir vaistų sąveika hipertenzinėje krizėje?
Kai kurie maisto produktai gali stipriai paveikti kraujospūdį, ypač jei vartojami kartu su vaistais. Pavyzdžiui, sultingas maistas su dideliu druskos kiekiu gali sukelti greitą kraujospūdžio šuolį net po vienos valgymo porcijos.
Ypač rizikingi yra šie produktai:
- Druska – daugiau nei 5 g per dieną padidina riziką iki 23 %
- Alkoholas – daugiau nei 2 virdulės per dieną gali sužlugdyti terapijos efektą
- Kava – daugiau nei 3 filizanės per dieną gali pakelti sistolinį kraujospūdį iki 10 mmHg
- Žolestiniai papildai (pvz., ginsengas, efedra) – gali stipriai poveikti kraujospūdžiui
- Stiprūs arbatai – kofeiną turintys gėrimai gali sukelti laikiną šuolį
Svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, NSAID (pvz., ibuprofenas), gali sumažinti hipotenziinių vaistų veikimą. Taip pat vaistai, naudojami antidepresantams, gali sužlugdyti kraujospūdžio kontrolę.
Vaistus reikia vartoti tik pagal gydytojo rekomendaciją. Daugelis šeimos gydytojų (PSDF) rekomenduoja pradėti nuo mažų dozių ir stebėti reakciją per kelias savaites. Kaina – nuo 5 iki 25 EUR per mėnesį, priklausomai nuo vaisto rūšies.
Kaip prevencija veikia hipertenzinės krizės riziką?
Prevencija – svarbiausias būdas išvengti hipertenzinės krizės. Tyrimai rodo, kad mažesnis druskos vartojimas ir DASH mitybos schema gali sumažinti sistolinį kraujospūdį iki 11 mmHg.
Rekomenduojami gyvenimo stiliaus pakeitimai:
- Mažiau nei 5 g druskos per dieną
- Mažiau nei 2 virdulės alkoholo per dieną vyrams, 1 – moterims
- 30 min fizinės aktyvumo daugiau nei 5 dienas per savaitę
- 8 valandų miegas per naktį
- Streso mažinimas – meditacija, gilus kvėpavimas
Ypač svarbu kontroliuoti svorį – kiekvieno kilogramo svorio mažinimas sumažina sistolinį kraujospūdį apie 1 mmHg. Lietuvoje daugelį savaitės produktų galima įsigyti už mažą kainą – pavyzdžiui, daržovės ir vaisiai – Eurovaistinėse ar vietinėse turgūse.
Be to, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį namuose. Daugelis gydytojų rekomenduoja naudoti elektroninius tonometrus – kaina nuo 25 EUR už paprastą modelį iki 80 EUR už su atmintimi.
Jeigu jau turite nustatytą hipertenziją, svarbiausia – nesustoti vaistų vartojimo be gydytojo leidimo. Net jei jausitės gerai, sustojus vaistams, kraujospūdis greitai pakils.
Ką daryti, jei hipertenzinė krizė pasikartoja?
Pakartotinė hipertenzinė krizė – rimtas įspėjimo signolas. Ji dažniausiai reiškia, kad esama terapija neveikia arba yra kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų ar širdies ligų.
Reikia nedelsiant susisiekti su šeimos gydytoju ir atlikti papildomus tyrimus. Dažniausiai rekomenduojami:
- 24 valandų holterio kraujospūdžio stebėjimas
- Širdies ultragarsas (ECHO)
- Inkstų ultragarsas
- Elektrolitų ir širdies enzimų analizė
- Urino baltymų tyrimas
Be to, gydytojas gali pakeisti vaistų kombinaciją arba dozes. Dažniausiai naudojami vaistų tipai – ARB, inhibitoriai, diuretikai, beta-blokatoriai. Kaina – nuo 10 iki 30 EUR per mėnesį, priklausomai nuo vaistų rūšies.
Svarbu atminti, kad hipertenzinė krizė kartais gali būti pirmasis ir vienintelis simptomas rimtos širdies ar smegenų ligos. Todėl net jei jau buvo vienas atvejis, būtina atlikti pilną diagnostiką.
Be to, svarbu stebėti savo kūną kasdien – užsirašykite kraujospūdį, pulsą, simptomus. Tai padės gydytojui greičiau nustatyti problemą ir pakeisti terapiją.