Kas yra hipertenzinė krizė ir kodėl ji yra pavojinga?
Hipertenzinė krizė – tai staigus, rimtas kraujospūdžio pakilimas, dažniausiai virš 180/120 mm Hg, kuris gali pažeisti organus, net jei nėra skausmo. Daugelis pacientų net nejaučia simptomų, kol neįvyksta komplikacija, tokia kaip insultas ar širdies nepakankamumas. Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai aptinka šią būklę atsitiktinai, kai pacientas atvyksta dėl kitos priežasties. Lietuvoje daugelis žmonių nekontroliuoja kraujospūdžio, nes mano, kad jei nėra galvos skausmo, tai viskas gerai.
Tačiau hipertenzinė krizė gali sukelti smegenų, širdies, inkstų ar akių pažeidimus per keletą valandų. Šiuo metu Eurovaistinėse parduodami kraujospūdžio matuokliai kainuoja nuo 35 iki 120 EUR, tačiau daugelis naudoja netikslų rankos matuoklį, kurio patikimumą moksliniai tyrimai neigia. Casiglia ir kolegos 2016 m. parodė, kad rankos matuokliai dažnai duoda netikslų rezultatą, ypač jei nebuvo tinkamai pritaikyti.
Ne visi pakilimai yra hipertenzinė krizė. Kai kurie žmonės turi ilgalaikį aukštą kraujospūdį, kuris nesukelia simptomų – tai vadinama „tikra hipertenzija“. Hipertenzinė krizė reikalauja nedelsiant medicininės pagalbos, nes gali sukelti mirtiną komplikaciją per kelias valandas.
Panikos ataka: kaip ji atrodo ir kodėl ją klaidingai vertinama kaip hipertenzinę krizę?
Panikos ataka – tai psichologinis sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, panašiais į širdies ligą ar hipertenzinę krizę. Žmogus jaučia širdies plakimą, kvėpavimo sunkumą, prakaitavimą, drebėjimą, jausmą, kad miršta. Daugelis pacientų, patyrusių panikos ataką, skubiai važiuoja į greitosios pagalbos punktą, manydami, kad jie turi insultą ar širdies priepuolį.
Šeimos gydytojas dažnai susiduria su tokiais atvejais, ypač jaunesniuose pacientuose, kurie neturi tradicinių hipertenzijos rizikos veiksnių. Panikos atakos simptomai gali trunkti 5–30 minučių, o po to viskas staiga praeina. Kraujospūdis gali kilti iki 160/100 mm Hg, bet nesiekia hipertenzinės krizės ribų.
Neįmanoma atskirti tik pagal simptomus. Reikia atlikti kraujospūdžio matavimą, EKG ir konsultaciją su psichiatru. Daugeliui pacientų, kuriems buvo diagnozuota panikos ataka, buvo suteikta neteisinga diagnozė „hipertenzija“ dėl netikslaus vertinimo.
Kokie 8 pagrindiniai skirtumai tarp šių būklių?
Skirtumai tarp hipertenzinės krizės ir panikos atakos yra kritiškai svarbūs, nes jie nusako, ar reikia skubios medicininės pagalbos, ar psichologinės intervencijos. Štai aštuoni pagrindiniai skirtumai:
- Kraujospūdis: hipertenzinėje krizėje – virš 180/120 mm Hg; panikos atakoje – dažniausiai iki 160/100 mm Hg.
- Trukmė: hipertenzinė krizė trunka valandas ar daugiau; panikos ataka – 5–30 minučių.
- Galvos skausmas: dažnas hipertenzinėje krizėje; retas panikos atakoje.
- Regos pokyčiai: galimi hipertenzinėje krizėje; neįmanomi panikos atakoje.
- Prakaitavimas: dažnas panikos atakoje; retas hipertenzinėje krizėje.
- Širdies plakimas: abiejose, bet hipertenzinėje krizėje – dažniau dėl širdies streso, o ne nervų.
- Žinios apie būklę: panikos atakoje žmogus žino, kad „kažkas negerai“, bet nežino kodėl; hipertenzinėje krizėje – dažnai nesupranta, kas vyksta.
- Reakcija į ramybę: panikos ataka gali praeiti po 10 minučių ramybės; hipertenzinė krizė – ne.
Kada eiti į greitosios pagalbos kliniką ar šeimos gydytoją?
Jeigu kraujospūdis viršija 180/120 mm Hg ir yra bent vienas iš šių simptomų – galvos skausmas, regos sutrikimai, krūtinės skausmas, kvėpavimo sunkumas, nusivylimas, prakaitavimas, nesąmonė – eikite į greitosios pagalbos kliniką nedelsdami. Tai gali būti hipertenzinė krizė su organų pažeidimu.
Jeigu kraujospūdis yra aukštas, bet nėra simptomų, ir jūs jau esate hipertenzijos pacientas, paskambinkite šeimos gydytojui. Jis gali pakeisti vaistų dozę arba patarti, ar reikia koreguoti gyvenimo būdą.
Jeigu simptomai atsiranda staigiai, yra jausmas, kad miršti, bet kraujospūdis normalus ar šiek tiek aukštas – tai gali būti panikos ataka. Tokiu atveju reikia konsultacijos su psichiatru ar klinikoje, kurioje yra psichologinės paslaugos.
Lietuvoje daugelis žmonių vengia eiti į kliniką dėl kainų. Tačiau greitosios pagalbos paslaugos kainuoja nuo 15 iki 40 EUR, o šeimos gydytojo konsultacija – nuo 10 iki 25 EUR. Tai daug mažiau nei gydymo išlaidos po insulto.
Kokios diagnostikos priemonės padeda atskirti būklę?
Teisinga diagnozė reikalauja daugiau nei vieno matavimo. Šeimos gydytojas dažnai naudoja kelias diagnostikos priemones:
| Priemonė | Naudojama hipertenzinei krizei | Naudojama panikos atakai |
|---|---|---|
| Kraujospūdžio matavimas | Dažnai, daug kartų per dieną | Vienu metu, dažnai normalus po atakos |
| EKG | Paieška širdies pažeidimų | Normalus arba tiktai tachikardija |
| Kraujo tyrimas | Elektrolitai, inkstų funkcija | Normalūs, išskyrus katecholaminus |
| Psichologinis vertinimas | Neprivaloma | Privaloma, dažnai su klausimynu |
| Ultragarsinis tyrimas | Širdies ir inkstų būklė | Neprivaloma |
Be to, jei pacientas turi ilgalaikę hipertenziją, gali būti rekomenduojamas Holterio kraujospūdžio stebėjimas – tai padeda nustatyti, ar pakilimai yra realūs arba susiję su stresu.
Kaip prevencija ir gydymas skiriasi tarp šių būklių?
Hipertenzinės krizės prevencija remiasi ilgalaikiu kraujospūdžio valdymu: vaistais, maisto racionu, fizinės aktyvumo padidinimu. Lietuvoje dažnai naudojami vaistai – ACE inhibitoriai, ARB, diuretikai. Jų kaina Eurovaistinėse svyruoja nuo 5 iki 20 EUR už mėnesį.
Panikos atakos gydymas – tai psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), kartais antidepresantai. Vaistai nėra pirmasis pasirinkimas, nes jie netinka ilgalaikiam vartojimui be psichologinės pagalbos.
Abi būklės gali būti susijusios su stresu, tačiau jų šaknys skiriasi. Hipertenzija – tai fiziologinis procesas, kurį lemia genetika, riebalų racionas, druska, trūkstamas miegas. Panikos ataka – tai nervų sistemos reakcija į psichologinį stresą.
Neįmanoma gydyti panikos atakas hipertenzijos vaistais, ir neįmanoma gydyti hipertenzinę krizę psichoterapija. Klaidingas gydymas gali būti mirtinas.
Kodėl netikslus diagnozavimas yra pavojingas Lietuvoje?
Lietuvoje daugelis žmonių nekontroliuoja kraujospūdžio, nes nesupranta jo svarbos. Daugelis pacientų, kuriems buvo diagnozuota „panikos ataka“, vengia eiti į šeimos gydytoją, nes mano, kad tai „nervų problema“. Tačiau jei tikrai yra hipertenzija, ji vystosi tyliai ir gali sukelti insultą ar širdies nepakankamumą.
Kitas pavojus – kai hipertenzinė krizė yra klaidingai vertinama kaip panikos ataka. Tokiu atveju pacientas gali būti išleistas namo, o jo kraujospūdis toliau kyla, o organai pažeidžiami. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje yra aukštas insulto mirtingumas.
Brook ir kolegos 2013 m. parodė, kad netikslus kraujospūdžio vertinimas ir neįtraukimas į gydymą yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl hipertenzija lieka nevaldoma. Tai yra ne tik medicininis, bet ir socialinis problemos aspektas – žmonės nežino, kada reikia veikti.
Reikia mokyti visuomenę: jei kraujospūdis aukštas ir yra simptomų – eik į kliniką. Jei simptomai atsiranda staigiai, bet kraujospūdis normalus – ieškok psichologinės pagalbos. Niekada nepraleisk šių signalų.