Kas yra renovaskulinė hipertenzija ir kodėl ji yra pavojinga?
Renovaskulinė hipertenzija – tai antrinė hipertenzija, kai inkstų arterijų stenozė sukelia aukštą kraujospūdį. Ji dažnai prasideda be simptomų, todėl daugeliui pacientų diagnozė atsiranda tik tada, kai kraujospūdis jau pasiekia pavojingus lygius. Ši būklė ypač dažna vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi aterosklerozę, diabetą ar aukštą cholesterolį.
Neįprastai aukštas kraujospūdis, kuris neatsako į standartinį gydymą, gali būti vienintelis renovaskulinės hipertenzijos požymis. Kai kurie pacientai turi labai sunkią hipertenziją, net su trimis ar daugiau vaistų, o inkstų funkcija lėtai prasideda blogėti. Tai yra vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl šeimos gydytojas turi įvertinti galimą inkstų arterijų stenozę, kai kraujospūdis nesumažėja.
Be to, renovaskulinė hipertenzija gali sukelti inkstų nepakankamumą, net jei pacientas neturi jokių kitų simptomų. Inkstai, kurie negauna pakankamai kraujo, pradeda gaminti reniną – hormoną, kuris dar labiau kelia kraujospūdį. Tai sukuria pavojingą ciklą, kuris gali greitai pablogėti.
8 pagrindiniai renovaskulinės hipertenzijos ženklai, kuriuos praleidžia daugelis
- Kraujospūdis, kuris nesumažėja net po trijų ar daugiau vaistų kombinacijos
- Netikėtas kraujospūdžio pakilimas po ACE inhibitorių ar ARB vaistų pradžios
- Netikėtas inkstų funkcijos pažeidimas – kreatinino lygio padidėjimas po vaistų pradžios
- Abiškės inkstų nelygus dydis, nustatytas ultragarsu
- Netikėtas aukštas kraujospūdis jaunesniems žmonėms (po 50 metų)
- Širdies nepakankamumas be aterosklerozės ar diabeto
- Stiprus galvos skausmas, ypač naktį ar ryte
- Netikėtas kraujospūdžio svyravimas be aiškios priežasties
Šie ženklai dažnai kyla tada, kai pacientas jau ilgą laiką gydosi nuo hipertenzijos, bet nesėkmingai. Kai kurie gydytojai netikėtai pradeda naudoti ACE inhibitorius, o po kelių dienų paciento kraujospūdis dar labiau kyla – tai gali būti pirmasis įspėjimas apie inkstų arterijų stenozę.
Net jei pacientas neturi simptomų, bet turi vieną iš šių požymių, reikia atlikti papildomus tyrimus. Dauguma pacientų, kuriems diagnozuota renovaskulinė hipertenzija, buvo laikomi „rezistentine hipertenzija“ – tai reiškia, kad jų būklė buvo neteisingai įvertinta.
Kaip diagnozuojama renovaskulinė hipertenzija – kokie tyrimai yra būtini?
Diagnozė prasideda nuo klinikinio vertinimo. Šeimos gydytojas, pastebėjęs netikėtą kraujospūdžio padidėjimą arba inkstų funkcijos pažeidimą po vaistų pradžios, turi pereiti prie papildomų tyrimų. Dažniausiai naudojamas ultragarsas su dopleru – tai neinvazinis metodas, kuris leidžia įvertinti kraujo srautą inkstų arterijose.
Jeigu ultragarsas nurodo įtartiną stenozę, atliekamas kompiuterinės tomografijos angiografija (CTA) arba magnetinio rezonanso angiografija (MRA). Šie tyrimai leidžia matyti stenozės vietą ir laipsnį. Kai kurie centrai, pvz., Vilniaus klinikoje ar Kauno medicinos universiteto ligoninėje, turi specializuotus angio radiologus, kurie atlieka šiuos tyrimus.
Ne visi pacientai turi būti skenuojami. Tyrimai rekomenduojami tik tiems, kurie turi vieną ar daugiau iš aukščiau nurodytų ženklų. Paprastai tai yra pacientai, kurių kraujospūdis yra >180/110 mmHg, yra jaunesni nei 50 metų, turi netikėtą inkstų nepakankamumą arba netikėtą reakciją į vaistus.
| Tyrimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Ultragarsas su dopleru | Neinvazinis, pigus, prieinamas visose vaistinėse ir klinikose | Reikalauja patyrusio specialisto, gali būti netikslus dėl riebalų sluoksnio |
| CTA | Labai tikslus, matyti visą arterijos struktūrą | Naudoja kontrastinę medžiagą, gali pažeisti inkstus |
| MRA | Nenaudoja spinduliuotės, geras vaizdas | Brangus, ne visur prieinamas, ne visiems pacientams tinka |
Kaip gydoma renovaskulinė hipertenzija – vaistai ar chirurgija?
Gydymas priklauso nuo stenozės laipsnio, inkstų funkcijos ir paciento bendros būklės. Daugeliui pacientų pirmasis žingsnis – vaistų terapija. ACE inhibitoriai ir ARB vaistai yra pagrindiniai, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo – jei stenozė yra dviguba arba viena inksto arterija, jie gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Jeigu stenozė yra rimta (>70%) ir pacientas turi netikėtą kraujospūdžio padidėjimą, gali būti rekomenduojama endovaskulinė intervencija – balonėlio plėtimas arba stento įterpimas. Ši procedūra atliekama Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje specializuotose klinikose. Kaina svyruoja nuo 2 500 iki 4 000 EUR, priklausomai nuo stento tipo ir ligoninės.
Ne visi pacientai tinka chirurgijai. Jei inkstų funkcija jau labai pažeista, arba pacientas turi daug kitų ligų, vaistų terapija gali būti saugesnė ir efektyvesnė. Svarbu suprasti, kad net po stento įterpimo daugeliui pacientų reikia toliau vartoti vaistus nuo kraujospūdžio.
Be to, gydymas turi apimti ir gyvensenos pakeitimus – mažesnė druska, sveika mityba, fizinis aktyvumas. Šeimos gydytojas gali padėti sudaryti individualų planą, kuris atitinka paciento gyvenimo būdą ir finansines galimybes.
Kokie yra pagrindiniai renovaskulinės hipertenzijos rizikos veiksniai?
Renovaskulinė hipertenzija dažniausiai susijusi su ateroskleroze – arterijų užsikimšimu dėl riebalų plokštelės. Tai reiškia, kad rizikos veiksniai yra tokie patys kaip ir širdies ir kraujagyslių ligoms.
- Vyresnis amžius (daugiau nei 50 metų)
- Smėlis (ypač kai pacientas turi ilgą istoriją)
- Diabetas tipas 2
- Aukštas cholesterolis arba trigliceridai
- Šeimos istorija dėl aterosklerozės
- Stiprus stresas ir netinkamas miegas
- Netinkama mityba – daug raudonos mėsos, perdirbtų produktų, druskos
- Neaktyvus gyvenimo būdas
Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į pacientus, kurie turi daugiau nei vieną rizikos veiksnį. Šeimos gydytojas turi atidžiai vertinti pacientus, kurie turi aterosklerozę, diabetą ir aukštą kraujospūdį – jie yra aukščiausios rizikos grupėje.
Net jei pacientas jaunas, bet turi stiprią šeimos istoriją dėl širdies ligų, jis turi būti atidžiai stebimas. Daugelis pacientų, kuriems diagnozuota renovaskulinė hipertenzija, buvo laikomi „normaliais“ iki tol, kol jų inkstai pradėjo blogėti.
Kaip stebėti renovaskulinę hipertenziją namuose ir kada kreiptis į gydytoją?
Stebėjimas namuose yra būtinas, nes kai kurie pacientai turi „baltųjų kaukių“ efektą – kraujospūdis kyla tik klinikoje. Rekomenduojama matuoti kraujospūdį kasdien, ryte ir vakare, naudojant patikimą automatinį prietaisą, kurį galima nusipirkti bet kurioje Eurovaistinėje už 40–80 EUR.
Pacientas turi užrašyti matavimus, įskaitant laiką, kūno padėtį ir jausmus. Kai kurie šeimos gydytojai naudoja 7 dienų protokolą – tai padeda nustatyti, ar kraujospūdis tikrai yra aukštas, ar tai tik laikinas svyravimas.
Kreiptis į šeimos gydytoją reikia, jei:
- Kraujospūdis nuolat viršija 180/110 mmHg
- Pastebima netikėta inkstų funkcijos pažeidimo po vaistų pradžios
- Atsiranda nesėkmingas kraujospūdžio mažinimas po trijų vaistų
- Atsiranda šviesos, svorio praradimo, nuovargio arba dusulio simptomai
- Yra netikėtas kraujospūdžio svyravimas be aiškios priežasties
Ne visi pacientai supranta, kad netikėtas kraujospūdžio padidėjimas po vaistų pradžios – tai ne atsitiktinumas, o įspėjimas. Dauguma šeimos gydytojų, ypač regionuose, nežino apie renovaskulinę hipertenziją, todėl pacientas turi būti atsakingas už savo sveikatą.
Kokia yra renovaskulinės hipertenzijos prognozė – ar galima išgydyti?
Prognozė priklauso nuo laiku atlikto diagnozavimo ir gydymo. Jei stenozė aptikta anksti ir gydoma tinkamai, daugeliui pacientų pavyksta stabilizuoti kraujospūdį ir išlaikyti inkstų funkciją. Dauguma pacientų, kuriems atlikta endovaskulinė intervencija, turi gerą ilgalaikę prognozę – kraujospūdis mažėja, o inkstų funkcija stabilizuojasi.
Tačiau jei diagnozė atidėta, o inkstai jau pažeisti, tai gali sukelti nuolatinį inkstų nepakankamumą, kuris reikalauja dializės. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl renovaskulinė hipertenzija yra pavojinga – ji dažnai yra „tikra“ priežastis, o ne tik simptomas.
Be to, pacientai su renovaskuline hipertenzija turi didesnį širdies ir smegenų insulto riziką, nes jų kraujospūdis yra labai nestabilus. Tai reiškia, kad net po sėkmingo gydymo reikia ilgalaikio stebėjimo ir vaistų vartojimo.
Šeimos gydytojas turi būti įtrauktas į ilgalaikį stebėjimą. Rekomenduojama lankyti gydytoją kas 3–6 mėnesius, atlikti kraujo tyrimus ir ultragarsą. Tai nėra brangu – vienas kraujo tyrimas kainuoja apie 15–25 EUR, o ultragarsas – 40–60 EUR visoje Lietuvoje.