Kas yra renovaskulinė hipertenzija ir kodėl ji pavojinga?
Renovaskulinė hipertenzija – tai antrinė hipertenzija, kurią sukelia inkstų arterijų susiaurėjimas (stenozė). Tai dažniausia antrinės hipertenzijos priežastis vyresniems žmonėms, ypač vyresniems nei 55 metų. Susiaurėjimas dažniausiai susijęs su ateroskleroze, kai ant indo sienelių kaupiasi cholesterolio plokštelės.
Ši būklė pavojinga dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, sumažėja kraujos srautas į inkstus, todėl jie aktyvuoja renin-angiotensin-aldosteroninę sistemą, kuri stipriai pakelia kraujospūdį. Antra, ilgalaikis mažas kraujotakos srautas gali pažeisti inkstų funkciją, netgi sukelti inkstų nepakankamumą.
Lietuvoje renovaskulinė hipertenzija diagnozuojama apie 1–5 % visų hipertenzijos atvejų, tačiau tikslus skaičius gali būti didesnis dėl sunkiai aptinkamų atvejų. Dažniausiai diagnozuojama šeimos gydytojo konsultacijoje, kai pasireiškia sunkiai kontroliuojamas kraujospūdis arba pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimai.
Dažniausiai renovaskulinė hipertenzija pasireiškia be typinių simptomų. Tai „tylusis žudys“, kaip vadinama hipertenzija bendrai. Tik retkarčiais pacientai skundžiasi galvos skausmu, miego sutrikimais arba padidėjusiu širdies dažniu.
Kada reikalingas inkstų arterijų stentavimas?
Stentavimas – tai ne visų renovaskulinės hipertenzijos atvejų būtinas. Lietuvoje stentavimo sprendimą priima konsultacinė komanda, įvertindama kelis veiksnius: stenozės laipsnį, inkstų funkciją, kraujospūdžio kontrolę ir paciento bendrą būklę.
Stentavimas rodomas, kai:
- Stenozė siekia daugiau nei 70 % ir yra susijusi su sunkiai kontroliuojamu kraujospūdžiu
- Yra progresuojantis inkstų nepakankamumas su vieno inksto funkcijos sumažėjimu
- Pasireiškia kartu su širdies nepakankamumu arba kartografine insulto istorija
- Yra akutinis inksto infarktas arba kartografės arterijos uždūžimas
Jeigu stenozė yra mažesnė nei 70 % ir kraujospūdis gerai kontroliuojamas vaistais, stentavimas paprastai nerekomenduojamas. Tai patvirtina 2018 ESC/ESH gairės, kurios pabrėžia, kad stentavimas nepadeda visų pacientų, ypač tiems, kurie turi ilgalaikę hipertenziją be aktyvaus renino mechanizmo.
Svarbu žinoti, kad stentavimas nėra greitas sprendimas visiems sunkiai kontroliuojamiems atvejams. Kai kurie pacientai gali ilgą laiką gyventi su gerai kontroliuojamu kraujospūdžiu be invazinių procedūrų.
Kaip vyksta stentavimo procedūra Lietuvoje?
Stentavimas atliekamas kardioangio klinikose arba didžiausių miestų ligoninių kardiologijos skyriuose. Procedūra atliekama lokalinėje arba sedacine anestezija, dažniausiai per radialinę (rankos) arba femoralinę (blakstės) arteriją.
Procedūros etapai:
- Įdedamas vamzdelis (katheteris) į arteriją
- Per jį įvedamas mikroskapiškas vamzdelis į inkstų arteriją
- Padedamas balionas ir išplėšamas susiaurėjimo vietoje
- Įdedamas stentas – metalinis tinklelis, kuris palaiko indo atvirumą
Procedūra trunka nuo 45 minučių iki 2 valandų. Po jos pacientas lieka stacionare 1–2 dienas. Lietuvoje procedūra atliekama tiek viešosios, tiek privačios sveikatos priežiūros įstaigose, pvz., Vilniaus universitetineje ligoninėje „Saulėtekio“, Klaipėdos regioninėje ligoninėje ar privačiose klinikose.
Po procedūros pacientui reikia vartoti antiagregantus (pvz., aspiriną ir clopidogrelą) mažiausiai 6–12 mėn., kad būtų išvengta stento užsikimšimo. Šie vaistai parduodami vaistinėse, pvz., Eurovaistinė, kainuoja nuo 5 € iki 25 € mėnesiui, priklausomai nuo dozės ir gamintojo.
Kokios rizikos veiksniai ir komplikacijų galimybės?
Stentavimas, kaip ir bet kuri invazinė procedūra, turi riziką. Pagrindinės komplikacijos:
- Stento užsikimšimas (in-stent restenozė) – pasireiškia apie 5–15 % atvejų per 1–2 metus
- Inksto pažeidimas procedūros metu – reta, bet galima
- Kontrastinės medžiagos poveikis inkstams – ypač svarbu pacientams su jau sumažėjusia inkstų funkcija
- kraujavimas ar hematoma įvedimo vietoje
- Arterijos disekacija ar uždūžimas
Rizikos veiksniai, padidinantys komplikacijų tikimybę:
- Amžius virš 75 metų
- Diabetas
- Yra esanti inkstų nepakankamumas (eGFR < 60 ml/min/1,73 m²)
- Ilga stenozė (daugiau nei 2 cm)
- Neįprasta inkstų arterijos anatomija
Lietuvoje komplikacijų dažnumas priklauso nuo klinikos patirties. Didelių centruose komplikacijų dažnumas paprastai būna žemesnis nei 3 %.
Kiek kainuoja stentavimas Lietuvoje?
Stentavimo kaina Lietuvoje priklauso nuo įstaigos tipo ir stento tipo. Viešoje sistemoje procedūra atliekama nemokamai, jei yra rekomendacija ir laukimo sąraše. Privati klinika – nuo 3 500 € iki 6 000 €, priklausomai nuo stento kainos ir komplikacijų rizikos.
Stentų kainos variantai:
| Stento tipas | Privati kaina (EUR) | Ypatybės |
|---|---|---|
| Bendrasis metalinis stentas | 1 200–1 800 € | Paprastas, neįdiegtas vaistais |
| Pažengęs stentas (pažengęs paviršius) | 2 000–2 800 € | Mažesnė restenozės rizika |
| Biologiškai tirpstantis stentas | 3 000–4 500 € | Naujausia technologija, retai naudojamas inkstų arterijoms |
Papildomai pacientas moka už dienos kainą stacionare (nuo 80 € iki 150 €/dieną), laboratorinius tyrimus ir vaistus. Svarbu: viešoje sistemoje visos išlaidos coplateuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pacientui mokėti nereikia.
Kaip stentavimas paveikia kraujospūdį ir inkstų funkciją?
Po stentavimo kraujospūdis gali sumažėti per kelias dienas ar savaites, bet ne visada. Kai kurie pacientai pastebi pagerėjimą per 1–2 savaites, kiti – tik po 1–3 mėnesių. Tai priklauso nuo ilgalaikio inkstų adaptacijos proceso.
Stentavimas gali:
- Sumažinti renino sekreciją, todėl sumažėja angiotensino II lygis
- Pagerinti inkstų perfuziją ir glomerulinį filtracijos greitį
- Padidinti natriurezę (natrio išvedimą su šlapimu)
- Sumažinti širdies apkrovą ilgalaikėje perspektyvoje
Tačiau ne visi pacientai patiria kraujospūdžio sumažėjimą. Kai kurie, ypač su ilgalaike hipertenzija ir inkstų skleroze, gali išlikti su tokiu pačiu kraujospūdžiu kaip prieš procedūrą. Tai rodo, kad ilgalaikė hipertenzija sukelia struktūrinius pasikeitimus, kurie neatsiranda tik atkuriant kraujotaką.
Inkstų funkcijos pagerėjimas matomas per eGFR padidėjimą arba mažėjant kreatinino lygiui. Tačiau jei inkstų funkcija buvo rimtai pažeista prieš stentavimą, pilno atkūrimo gali nebūti. Svarbiausia – sustabdyti progresavimą.
Kaip stentavimas įtraukti į bendrą hipertenzijos valdymą?
Stentavimas – tai vienas iš įrankių, o ne visų sprendimas. Po procedūros pacientui vis tiek reikia gyvenimo stiliaus pakeitimų ir dažnai – vaistų terapijos. Šeimos gydytojas ir kardiologas kartu sudaro ilgalaikį valdymo planą.
Rekomendacijos po stentavimo:
- Vartoti antiagregantus bent 12 mėn. (aspirinas + clopidogrelas)
- Stipriai riboti druskos vartojimą (mažiau nei 5 g/dieną)
- Valgyti DASH dietą – daug daržovių, vaisių, mažo riebumo pieno produktų
- Užtikrinti 7–8 valandas miego naktį
- Atsisakyti rūkymo – tai padidina restenozės riziką
- Reguliariai matuoti kraujospūdį namuose
Valstybinėje sistemoje pacientas turi reguliarių stacionarinių patikrinimų, o privačioje – dažniau galima pasiekti specialistą. Vaistai, pvz., ACE inhibitoriai ar ARB, dažnai lieka būtini net po stentavimo, ypač diabeto ar inkstų ligos atvejais.