5 skaitmeniniai tonometrai, kurie meluoja keliais vienetais

Autorius: VitaReview redakcija

Atnaujinta: 24.09.2026 5 min skaitymo

Kodėl netikslūs tonometrai gali būti pavojingi?

Netikslūs skaitmeniniai tonometrai gali suteikti klaidingą informaciją apie kraujospūdį, kas gali vėluoti diagnozę ar netgi paskirti netinkamą gydymą. Kai kurie modeliai rodo reikšmingai žemesnį ar aukštesnį kraujospūdį nei tikrasis – kartais keliais vienetais, kartais daugiau. Šis skirtumas gali būti pavojingas, ypač sergant hipertenzija, kai kiekvienas mmHg turi reikšmę.

Šeimos gydytojai (PSDF) dažnai pastebi, kad pacientai, naudojantys nekvalifikuotus tonometrus, atvyksta su klaidingais duomenimis: vieni manydami, kad jų kraujospūdis yra normalus, kai jis yra aukštas, kiti – kad jie turi hipertenziją, kai ji nėra. Tai gali sukelti nekorektišką vaistų skiriamąją terapiją.

Netikslūs matavimai taip pat gali sukelti nereikalingą stresą, kai žmogus manydami, kad jo kraujospūdis yra per aukštas, pradeda vartoti vaistus be reikalo. Kita vertus, kai kraujospūdis yra aukštas, o tonometras rodo normalų, pacientas gali nekreipti dėmesio į rimtą ligą.

Europos ir Lietuvos klinikos rekomenduoja naudoti tik patikrintus ir kalibravusius įrenginius, kurie atitinka tarptautinius standartus. Daugelis pigių modelių, parduodamų Eurovaistinėse ar internete, net neturi šio patvirtinimo.

Kokie tonometrai yra patikimi – pagal mokslinius tyrimus

Patikimiausi skaitmeniniai tonometrai – tai tie, kurie buvo kliniškai patikrinti ir patvirtinti pagal tarptautinius standartus, pvz., ESH, AAMI ar BHS. Jie turi būti skirti viršutinės rankos matavimui, o ne rankoje. Pagal 2016 m. Hypertension žurnale paskelbtą tyrimą, rankos tonometrai dažnai rodo netikslų kraujospūdį, ypač senesniems žmonėms ar tiems, kurie turi arterijų kietėjimą.

Šeimos gydytojai Lietuvoje dažnai rekomenduoja įrenginius, kurie buvo patikrinti klinikose, pvz., Omron M7, Omron 907IT ar A&D UA-767. Šie modeliai nėra reklamuojami kaip „geriausi“, bet jų tikslumas buvo patvirtintas daugelyje tyrimų.

Ne visi „žinomi“ brangūs modeliai yra patikimi. Kainos nėra garantija tikslumo. Svarbiausia – ar įrenginys buvo patikrintas pagal standartą, o ne ar jis turi „modernų“ dizainą ar „inteligentinę“ aplikaciją.

Patikrinkite, ar įrenginio pakuotėje ar instrukcijoje yra minima ESH, AAMI ar BHS patvirtinimo klasė. Jei ne – vengkite. Daugelis pigių tonometrų, parduodamų per internetinę prekybą, net neturi šio informacijos.

Kokie tonometrai dažniausiai meluoja – ir kodėl

Dažniausiai meluojantys skaitmeniniai tonometrai – tai tie, kurie matuoja kraujospūdį rankoje arba pirštuose. Jie yra patogesni, bet netikslūs. Pagal tyrimą, atliktą 2016 m., rankos tonometrai gali parodyti skirtumą iki 10–15 mmHg palyginti su viršutinės rankos įrenginiais. Tai yra rimtas skirtumas, kuris gali pakeisti diagnozę.

Kiti meluojantys modeliai – tai tie, kurie naudoja algoritmą, „priderinantį“ matavimą pagal amžių, svorį ar lytį. Tokių algoritmų nėra patvirtinta kliniškai, ir jie gali pakeisti tikrąją reikšmę, kad atrodytų „normaliau“.

Be to, daugelis pigių tonometrų, parduodamų per Lietuvos vaistines, net neturi kalibravimo dokumentacijos. Jie gali būti tinkami vieną kartą, bet po kelių mėnesių pradeda nesuteikti tikslaus rezultato.

Net ir brangūs modeliai gali tapti netikslūs, jei nėra laikomasi naudojimo taisyklių: neįdėjus rankos į širdies lygį, matuojant po valgymo, kavos ar alkoholio, ar netinkamai užsukus diržą.

Kaip patikrinti savo tonometro tikslumą?

Patikrinti tonometro tikslumą galima namuose, palyginti jo matavimus su klinikos įrenginiu. Tai paprasta: prieš matuodami namuose, eikite į šeimos gydytoją ar kliniką ir padarykite du matavimus – vieną su klinikos įrenginiu, kitą su savo tonometru. Padarykite tai tris kartus per savaitę, po 5 minučių po vienas kitą.

Palyginkite vidurkius. Jei skirtumas tarp jų yra daugiau nei 5 mmHg (arba 10 mmHg diastoliniam), tonometras gali būti netikslus. Daugelis šeimos gydytojų Lietuvoje, pvz., Vilniaus ar Kauno PSDF, siūlo tai padaryti kas šešis mėnesius.

Be to, patikrinkite, ar įrenginys turi galimybę atsiminti daugiau nei vieną matavimą. Tai svarbu, nes vienas matavimas gali būti klaidingas dėl streso ar judėjimo. Rekomenduojama matuoti du kartus, po 1–2 minučių, ir imti vidurkį.

Jeigu tonometras yra senesnis nei 3 metus, jį reikia patikrinti specialistui. Daugelis klinikų Lietuvoje siūlo nemokamą patikrinimą – pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Matavimo tipasLeidžiamas skirtumasKas daryti
Viršutinės rankos tonometras≤5 mmHgNaudojamas saugiai
Rankos tonometras≥10 mmHgKeisti įrenginį
Piršto tonometras≥15 mmHgNe naudoti

Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?

Net patikimas tonometras gali parodyti netikslų rezultatą, jei naudojamas netinkamai. Daugelis pacientų matuoja kraujospūdį netinkamai – po kavos, po valgymo, stovėdami, arba po streso.

Rekomenduojama matuoti rytą, prieš valgant ir vartojant vaistus, po 5 minučių ramybės, sėdint su atremtų rankų, kojomis ant grindų, be kalbėjimo. Diržas turi būti širdies lygyje. Nenaudokite tonometro po alkoholio, kofeino ar rūkymo – tai gali padidinti kraujospūdį keliais vienetais.

Matuokite du kartus, po 1–2 minučių, ir užrašykite abu rezultatus. Vėliau paimkite vidurkį. Nenaudokite vieno matavimo kaip pagrindo. Daugelis šeimos gydytojų reikalauja 7 dienų matavimų, po 2 kartus per dieną, prieš skiriant vaistus.

Neįdėkite tonometro ant drabužio. Nenaudokite seno ar pažeisto diržo. Jei diržas per siauras ar per ilgas – rezultatas bus netikslus. Daugelis Eurovaistinių parduoda įvairaus dydžio diržus – pasirinkite pagal apimtį.

Nežiūrėkite į ekraną per dažnai. Kiekvienas matavimas sukelia šiek tiek streso. Laikykite matavimus kaip medicininį procesą, o ne stebėjimą.

Kada reikia eiti į gydytoją dėl netikslaus tonometro?

Jeigu pastebite, kad jūsų tonometras rodo reikšmingai kitokius rezultatus nei klinikos įrenginys, nedelsdami eikite į šeimos gydytoją. Tai ypač svarbu, jei matavimai kinta nuo dienos į dieną be priežasties, arba jei jūsų simptomai (galvos skausmas, dusulys, širdies plakimas) neatitinka matuojamų reikšmių.

Jeigu naudojate tonometrą daugiau nei 2 metus ir nežinote, ar jis buvo kalibravęs, tai jau laikas jį patikrinti. Daugelis klinikų Lietuvoje, pvz., Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, siūlo nemokamą patikrinimą pagal PSDF rekomendacijas.

Neįkeliokite į vaistinę ir nesakykite, kad „tonometras rodo 160/95“ – tai gali sukelti neteisingą diagnozę. Pasakykite gydytojui: „Naudoju šį tonometrą, bet nenoriu, kad jis būtų pagrindas – noriu patikrinti jo tikslumą.“

Jeigu jūsų kraujospūdis yra aukštas, o tonometras rodo normalų – tai gali būti pavojinga. Daugelis pacientų, kurie netiksliai matavo, vėluoja diagnozę ir tampa sergantys rimtai.

Ne visi tonometrai yra vienodi. Net ir brangūs modeliai gali tapti netikslūs dėl laiko, temperatūros ar baterijos. Tikrinimas – ne papildoma paslauga, o medicininis privalumas.

Kas turi būti pirmiausia – įrenginys ar žinios?

Dažnai žmonės investuoja į brangų tonometrą, bet neįsisavina pagrindinių taisyklių, kaip teisingai matuoti. Tai yra klaida. Net patikimas įrenginys gali duoti netikslų rezultatą, jei naudojamas netinkamai.

Geriausia strategija – naudoti patikimą įrenginį, bet dar svarbiau – mokytis, kaip teisingai matuoti. Šeimos gydytojai Lietuvoje dažnai pateikia mokymus: kaip užsukti diržą, kada matuoti, kaip užrašyti rezultatus. Daugelis PSDF turi spausdintus vadovus – paprašykite.

Ne visi tonometrai turi būti brangūs. Svarbiausia – jų patvirtinimas, o ne kaina. Daugelis pigių modelių, kurių kaina yra 30–50 EUR, yra patikimi, jei turi ESH patvirtinimą. O brangūs modeliai, kurių kaina 150 EUR, gali būti netikslūs, jei neturi jokio patvirtinimo.

Neleiskite, kad reklama nusprendžia, ką pirkti. Pasitikrinkite: ar įrenginys turi ESH/AAMI patvirtinimą? Ar jis skirtas viršutinės rankos matavimui? Ar jis buvo kalibruotas? Jei ne – nepirkite.

Žinios apie kraujospūdį, jo matavimą ir ką reiškia rezultatai – tai ilgalaikė investicija. Tonometras – tik įrankis. Jūsų supratimas – tai, kas išgelbsti gyvybę.

Dažnai užduodami klausimai

Ar rankos tonometrai visada meluoja?

Taip, daugelis rankos tonometrų rodo netikslų kraujospūdį, ypač senesniems žmonėms ar tiems, kurie turi arterijų kietėjimą. Pagal 2016 m. tyrimą, jie gali parodyti skirtumą iki 10–15 mmHg palyginti su viršutinės rankos įrenginiais. Jie nėra rekomenduojami hipertenzijos stebėjimui.

Ar pigūs tonometrai gali būti patikimi?

Taip, kai kurie pigūs tonometrai (30–50 EUR) gali būti patikimi, jei turi ESH ar AAMI patvirtinimą. Kaina nėra garantija tikslumo. Svarbiausia – ar įrenginys buvo kliniškai patikrintas, o ne ar jis brangus ar turi „inteligentinę“ aplikaciją.

Kiek kartų per dieną reikia matuoti kraujospūdį?

Rekomenduojama matuoti du kartus per dieną – rytą ir vakare – po 5 minučių ramybės. Kiekvieną kartą padarykite du matavimus, po 1–2 minučių, ir užrašykite vidurkį. 7 dienų matavimai yra standartas prieš skiriant vaistus.

Ar galima naudoti tonometrą po kavos?

Ne. Kofeinas gali laikinai padidinti kraujospūdį keliais vienetais. Rekomenduojama laukti bent 30 minučių po kavos, alkoholio ar rūkymo, prieš matuojant. Tai gali pakeisti rezultatą ir sukelti klaidingą diagnozę.

Kada reikia keisti tonometrą?

Jei tonometras yra senesnis nei 3 metus, jei jis rodo netikslų rezultatą palyginti su klinikos įrenginiu, ar jei diržas yra pažeistas. Daugelis šeimos gydytojų rekomenduoja patikrinti įrenginį kas 2–3 metus.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia tyrimo ar gydytojo konsultacijos. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, kreipkitės į šeimos gydytoją arba kardiologą.

Susiję straipsniai