Kodėl mitai apie artrozę kainuoja brangiau, nei atrodo
Apie artrozę – dažniausią sąnarių ligą pasaulyje – prikalbėta daug, ir nemaža dalis to, ką žmonės girdi, yra mitai. Vieni jų gydo piniginę, o ne sąnarį: „kremzlę atstatantys“ papildai po 30–50 € per mėnesį, gerti metai iš metų, pavirsta tūkstantine sąskaita, o skausmas lieka toks pats. Kiti mitai gydymą atidėlioja: kol bandomi „natūralūs“ būdai, praeina laikas, kada mankšta, svorio korekcija ir tinkamas skausmo valdymas duotų daugiausia. Pavojingiausi – tie, kurie įtikina sąnarį tausoti ir judėti mažiau: taip silpnėja raumenys ir lėtinis skausmas tik tvirtėja.
Toliau – keturi labiausiai paplitę mitai ir tai, ką apie juos iš tikrųjų sako dideli klinikiniai tyrimai. Skaičiai čia svarbiau už patarimus „iš kaimyno“.
Mitas 1: sąnarį reikia tausoti – judėjimas jį „nudėvi“
Kremzlė neturi kraujagyslių – ji maitinasi iš sąnarinio skysčio, kuris judant prislegiamas ir atleidžiamas tarytum kempinė. Ramybėje kremzlė ne ilsisi, o badauja. Tuo tarpu raumenys, kurie sąnarį iškrauna, be krūvio silpnėja: kelios sėslaus gyvenimo savaitės – ir kiekvienas žingsnis keliui tampa sunkesnis. Užsidaro ratas: skauda, judame mažiau, raumenys silpnėja – ir skauda labiau.
Būtent todėl tarptautinės gairės (Amerikos reumatologų kolegija, OARSI, ESCEO) aerobinę ir jėgos mankštą laiko pirmine artrozės terapija – dar prieš vaistus. IDEA tyrime (Messier ir kt., 2013) su antsvorį turinčiais kelio artrozės ligoniais geriausių rezultatų pasiekė ne „tausojimas“, o derinama dieta su mankšta: skausmas ir kasdienė funkcija gerėjo labiausiai būtent judėjusiai grupei.
Mitas 2: gliukozaminas ir chondroitinas atstato kremzlę
Tai turbūt pelningiausias artrozės mitas. Išgertoms kapsulėms tiesiog nėra kelio „atsistatinėti“ kremzlėje – ji neturi tiekimo linijų. O ką rodo duomenys? BMJ tinklinė metaanalizė (Wandel ir kt., 2010) sutelkė dešimtis tyrimų su beveik 3800 klubo ar kelio artroze sergančių pacientų: gliukozamino, chondroitino ar jų derinio poveikis skausmui ir sąnario tarpui, palyginti su placebu, buvo kliniškai nereikšmingas – skirtumas toks mažas, kad žmogus jo praktiškai nepajaučia.
Tai nereiškia, kad kam nors po tų kapsulių nepasidaro lengviau: placebo efektas lėtiniame skausme tikras ir gali siekti trečdalį. Reikalas tame, kad už tokį patį efektą kas mėnesį mokama 30–50 € – pinigus, kuriuos protingiau investuoti į kineziterapeuto vizitą, keičiantį ligos eigą, o ne tik savijautą.
Mitas 3: vitaminas D sustabdys artrozę
Vitamino D trūkumas Lietuvoje – tikra problema: rudenį ir žiemą jo trūksta daugumai gyventojų. Bet iš to neišplaukia, kad didelės vitamino D dozės gydo sąnarius. Randomizuotame tyrime (McAlindon ir kt., 2013), paskelbtame žurnale JAMA, 146 pacientai su simptomine kelio artroze dvejus metus gavo vitamino D3 arba placebą: nei skausmas, nei kremzlės storio mažėjimas, matuojamas MRT, tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Vitaminas D kaulams būtinas, ir įrodytą jo trūkumą koreguoti sveika – tačiau jis nėra artrozės vaistas ir ligos progreso nestabdo.
Mitas 4: svoris su sąnariais nesusijęs – svarbiausia rasti „savą“ vaistą
IDEA tyrime (Messier ir kt., 2013) dalyvavo 454 suaugusieji su antsvoriu ar nutukimu ir kelio artroze. Grupė, derinusi intensyvią dietą su mankšta, per 18 mėnesių numetė vidutiniškai 10,6 % kūno masės – ir būtent jai skausmas sumažėjo, o funkcija pagerėjo reikšmingai labiau nei vien mankšta ar vien dieta pasirinkusiems; sąnarį spaudžiančios jėgos ir uždegimo žymenys kraujyje taip pat krito labiausiai. Paprasčiau: svoris nėra „šalutinė smulkmena“, o vienas iš nedaugelio rizikos veiksnių, kuriuos galima iš esmės keisti.
Ir tai ne tik apie kelius – nutukimas siejamas net su plaštakų artroze, kurios jėga „nepadarysi“: čia veikia metaboliniai, uždegiminiai ryšiai. Kiekvienas kilogramas sąnariui matuojamas ne estetika, o tonų skaičiumi, kurio per metus nebereikia „pernešti“.
Mitai ir faktai vienoje lentelėje
Jei skaityti skubate – užteks šios lentelės:
| Mitas | Ką rodo tyrimai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Sąnarį reikia tausoti | Ramybė silpnina raumenis; mankšta – pirmine terapija visose gairėse | Reguliari aerobinė ir jėgos mankšta, pritaikyta skausmui |
| Gliukozaminas atstato kremzlę | Metaanalizėse poveikis kliniškai nereikšmingas | Pinigus verčiau skirti kineziterapijai |
| Vitaminas D sustabdys artrozę | RCT su 146 pacientais: nei skausmas, nei kremzlė nepasikeitė | Koreguoti tik įrodytą trūkumą, ne „profilaktikai nuo artrozės“ |
| Svoris nesusijęs su sąnariais | IDEA: 10,6 % svorio – reikšmingai mažiau skausmo, daugiau funkcijos | Nedidelis, bet nuolatinis svorio mažinimas |
| Traškėjimas reiškia „dilimą“ | Traškėjimas be skausmo – dažnas ir nekenksmingas | Stebėti; jei atsiranda skausmas ar tinimas – pas gydytoją |
| Artrozė – tik senų žmonių liga | Riziką didina traumos, nutukimas, genetika – ne tik amžius | Saugoti sąnarius ir laiku gydyti traumas visame amžiuje |
Kaip atspėti mitą ir kur kreiptis pagalbos
Rinkodaros kalbą atpažinti paprasta. Įtartina, kai priemonė žada „atstatyti kremzlę“ (to nemoka nė vienas registruotas vaistas), kai siūloma „kursais“ po kelis šimtus eurų, kai įrodymai – „tūkstančių klientų atsiliepimai“, o ne publikuoti tyrimai, ir kai teigiama, jog „gydytojai tai nuslepia“. Jei metodas iš tiesų veikia, jis patenka į klinikines gaires – jas žino kiekvienas Lietuvos gydytojas.
Pas gydytoją verta kreiptis, jei sąnarys skauda naktį ar ramybėje, jei jis tinsta ir karščiuoja, jei „užsirakina“ arba jei per kelias sąžiningos mankštos savaites geriau ne tampa. Kelias paprastas: pradžioje – šeimos gydytojas, kuris prireikus paskiria rentgeną ir siunčia pas ortopedą traumatologą ar reumatologą; su siuntimu PSDF kompensuoja ir kineziterapiją. Tai vienas pigiausių būdų gauti individualią, įrodymais grįstą programą – vietoj dar vieno „stebuklo“ iš reklamos.