Kada artrozės skausmas tampa nepakeliamas?
Artrozės paūmėjimas dažnai prasideda staigiai – kai įprastas rytinis skausmas tampa nuolatiniu, kai įprastas vaikščiojimas tampa iššūkiu, o miegas – neįmanomas. Daugeliui pacientų Lietuvoje šis momentas atsiranda po ilgesnio kūno krūvio, šalčio arba streso. Kai skausmas nebeleidžia atlikti paprastų veiksmų, kaip įeiti į namus ar iškilti iš kėdės, reikia veikti, o ne tik laukti, kad praeis.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai yra pirmasis kontaktas. Jis įvertina, ar skausmas yra dėl artrozės paūmėjimo, ar galbūt dėl kitos priežasties, pvz., uždegimo ar nervų spaudimo. Nėra reikalo laukti, kol skausmas taps „nepakeliamas“ – jei jis truksta daugiau nei 3–4 dienas ir nešalina po poilsio, reikia kreiptis į gydytoją.
Lietuvoje daugelis pacientų vėluoja su gydymu, nes tikisi, kad „praeis pati“. Tačiau kuo anksčiau pradedama veikti, tuo mažesnė tikimybė, kad reikės invazinio gydymo. Nėra nieko stogo, kad būtų galima atsargiai ir sistemingai valdyti skausmą, kol jis dar nepradėjo pakenkti kokybei gyvenimo.
Kokie yra pagrindiniai paūmėjimo požymiai?
Artrozės paūmėjimas nėra vien tik skausmas. Tai kompleksinis procesas, kurį sudaro kelios simptomų grupės. Skausmas dažniausiai yra gilus, gniužuliuojantis, dažnai stipresnis rytą arba po ilgesnio vaikščiojimo. Jis gali būti sukeliamas net ir po mažo krūvio, pvz., įėjus į namus ar iškylant iš automobilio.
Kiti svarbūs požymiai: atsiranda patinimas, šiluma ir kietumas prie stovo. Kartais galima pastebėti, kad kelių judėjimas tampa garsesnis – „čirpimas“ ar „krakštelėjimas“ tampa dažnesnis. Kai kurie pacientai jaučia „sukimą“ arba „užsikimšimą“ – jausmą, kad kelių neįmanoma visiškai ištiesti ar išlinkti.
Ne visi žino, kad artrozės paūmėjimas gali sukelti ir miego sutrikimus. Skausmas dažnai stiprėja naktį, kai kūnas yra ramus, o smegenys nėra užimtos kitomis užduotimis. Tai sukelia nuovargį, dirglumą ir net depresijos požymius.
- Stiprus, nuolatinis skausmas
- Patinimas ir šiluma prie stovo
- Apribotas judėjimo rėžis
- „Čirpimas“ ar „krakštelėjimas“
- Naktinis skausmas, trukdantis miegui
- Jaustas „užsikimšimo“ ar „sukimo“
Kaip diagnozuojamas paūmėjimas ir kokie tyrimai reikalingi?
Diagnozė nustatoma pagal simptomus, fizinį tyrimą ir, jei reikia, vaizdavimo metodus. Šeimos gydytojas pirmiausia užduoda klausimus apie skausmo pradžią, trukmę, veiksnius, kurie jį stiprina ar sumažina. Tada atliekamas kelių tyrimas – patikrinamas judėjimo rėžis, patinimas, jautrumas.
Jeigu simptomai yra neįprasti arba kyla abejonių dėl kitos ligos, gali būti reikalingi papildomi tyrimai. Radiografinis tyrimas (RTG) yra dažniausiai naudojamas, nes jis parodo kaulų pokyčius – siaurėjantį tarpą, kaulų augimus. Tačiau RTG nesako visko apie minkštus audinius.
Ultragarsinis tyrimas (USG) gali parodyti uždegimą, skysčio kaupimąsi arba kelių apykaklės pažeidimus. MRI naudojamas retai, tik kai reikia išsamesnio vaizdo, pvz., jei kyla įtarimas dėl menisko ar kaulo pažeidimo. Kaina RTG tyrimui Lietuvoje – nuo 25 iki 45 EUR, USG – nuo 40 iki 70 EUR, o MRI – nuo 120 iki 200 EUR.
| Tyrimas | Kaina (EUR) | Kada naudojamas |
|---|---|---|
| RTG | 25–45 | Pagrindinis, kaulų pokyčiams |
| USG | 40–70 | Uždegimas, skysčio kaupimasis |
| MRI | 120–200 | Detalus minkštųjų audinių vertinimas |
Kaip gydomas artrozės paūmėjimas – įrodymais pagrįsti metodai?
Artrozės paūmėjimo gydymas remiasi įrodymais, o ne tik patirtimi. Pagrindiniai metodai yra fizinis veikimas, svorio valdymas ir vaistų naudojimas. Nėra vieno „balsavimo“ vaisto, kuris visiškai išgydytų – tik sistemingas požiūris padeda.
Fizinis veikimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Tyrimai rodo, kad rankinė terapija ir fiziniai pratimai kartu su įprastiniu gydymu geriau sumažina skausmą nei vien įprastinis gydymas (Abbott et al., 2013). Rekomenduojami pratimai: lėtas vaikščiojimas, vandens pratimai, kelių stiprinimas be krūvio.
Šeimos gydytojas dažnai pradeda nuo paracetamolo – jis yra saugus ir efektyvus, jei naudojamas pagal dozę. Jei nepadeda, gali būti pridėtas NSAID (pvz., ibuprofenas), tačiau jis turi daugiau šalutinių poveikių. Glukozaminas ir kondroitinas, nors dažnai naudojami, neturi pakankamai įrodymų, kad būtų efektyvūs visiems (Wandel et al., 2010).
Neįmanoma ignoruoti svorio valdymo. Kiekvienas kilogramas, kurį prarandate, sumažina 4 kg apkrovos ant kelių. Net 5 kg svorio praradimas gali reikšmingai sumažinti skausmą.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai padeda valdyti skausmą?
Artrozės paūmėjimą galima valdyti ne tik vaistais, bet ir kasdieniais gyvenimo būdo pasirinkimais. Kiekvienas mažas pokytis turi reikšmės. Pavyzdžiui, vaikščiojimas po 20 minučių kasdien gali sumažinti skausmą daugiau nei ilgesnis, bet intensyvesnis vaikščiojimas vieną kartą per savaitę.
Rekomenduojama vengti ilgų stovėjimų, kėdėse sėdėti su keliais išlinktais, kelti sunkius daiktus. Geriau naudoti krepšį, o ne kelti daiktus rankomis. Jei reikia kelti, naudokite kelių ir kojų raumenis, o ne nugarą.
Žinoma, svarbu rinktis patogias batų. Lietuvoje daugelis pacientų naudoja nepritaikytus batelius, kurie nešalina apkrovos. Rekomenduojami bateliai su minkštais, išlyginančiais pagalvėlėmis – jų galima rasti bet kurioje Eurovaistinėje arba ortopedinėje parduotuvėje. Kaina – nuo 60 iki 120 EUR.
Šiluma ir šaltis gali padėti. Šiluma – prieš pratimus, kad atpalaiduotų raumenis. Šaltis – po krūvio, kad sumažintų uždegimą. Šilumos kaukės arba šaltos kompresės parduodamos bet kuriose vaistinėse – kaina nuo 5 iki 15 EUR.
Kada reikia kreiptis į kliniką ar specialistą?
Ne visi skausmai reikalauja specialistų. Tačiau yra ženklai, kai reikia nedelsiant kreiptis į ortopedą ar reumatologą. Jei skausmas truksta daugiau nei 2 savaites, net po paracetamolo ir poilsio, tai reikšmingas signalas.
Kreiptis į specialistą reikia, jei: kelių judėjimas tampa labai apribotas, atsiranda staigus patinimas arba raudonumas, kyla karščiavimas, arba skausmas atsiranda net ir po mažo krūvio. Tai gali būti požymis, kad įvyko uždegimas arba kelių pažeidimas.
Jeigu skausmas trukdo miegoti, vaikščioti, dirbti ar net vaikščioti į parduotuvę, tai jau yra kokybės gyvenimo pažeidimas. Lietuvoje daugelis pacientų vėluoja su gydymu, nes bijo operacijos. Tačiau operacija yra paskutinis žingsnis – daugeliui padeda konservatyvus gydymas.
Klinikos, kuriose galima gauti specialisto konsultaciją: Vilniaus klinikos, Kauno klinikos, Klaipėdos klinikos. Konsultacija su ortopedu – nuo 50 iki 80 EUR. Rekomenduojama kreiptis į PSDF pirmiausia – jis gali nukreipti į tinkamą specialistą ir išvengti nereikalingų tyrimų.
Kokia yra prognozė ir kaip išvengti paūmėjimų ateityje?
Artrozės prognozė priklauso nuo to, kaip greitai pradedama valdyti simptomus. Jei veiksmus imamasi anksti, daugeliui pacientų pavyksta išlaikyti kokybišką gyvenimą daugelį metų be operacijos. Dauguma pacientų gali vaikščioti, vaikščioti, net vaikščioti į darbą, jei laikosi rekomendacijų.
Paūmėjimų išvengimas – tai ne vien vaistų klausimas. Tai kasdienis gyvenimo būdas. Svarbu išlaikyti sveiką svorį, reguliariai judėti, vengti pernelyg didelio krūvio. Net 30 minučių vaikščiojimo kasdien gali sumažinti paūmėjimų dažnumą.
Neįmanoma visiškai išvengti artrozės, nes ji yra susijusi su amžiumi. Tačiau galima lėtinti jos progresavimą. Tyrimai rodo, kad fizinis veikimas ir svorio valdymas yra svarbiausi veiksniai, kurie veikia ne tik skausmą, bet ir liga pačią (Bannuru et al., 2019).
Rekomenduojama kasmet atlikti šeimos gydytojo apžiūrą, ypač po 50 metų. Tai leidžia laiku nustatyti pirmuosius pokyčius ir pakeisti gyvenimo būdą, kol dar nėra per vėlu. Nėra jokios „balsavimo“ terapijos – tik nuolatinis, atsakingas požiūris.