Kodėl šeimos istorija yra svarbiausias rizikos veiksnys
Jeigu tavo tėvas, brolis ar dėdė buvo diagnozuotas su prostatos vėžiu prieš 65 metų, tavo rizika didėja ne tik dėl genetikos, bet ir dėl bendrų aplinkos veiksnių. Šeimos istorija yra vienas stipriausių prognozuojamų rizikos veiksnių – netgi stipresnis nei amžius ar gyvensena. Lietuvoje, kur daugeliui vyrų šeimos gydytojas (PSDF) yra pirmasis kontaktas, šis faktas dažnai nepakankamai vertinamas.
Dažniausiai pacientai atvyksta į kliniką tik tada, kai jau jaučia sunkumų su šlapinimuisi. Tačiau jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, reikia pradėti tikrintis ne 50, o 45 metų amžiaus. Šis rekomenduojamas laikotarpis pagrįstas Europos urologijos bendrijos gairėmis, kurios pabrėžia, kad ankstyvas nustatymas gali išgelbėti gyvybes.
Ne visi šeimos nariai turi tą patį genetinį rizikos profilį, tačiau vienas atvejis jau yra signalas. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, net ir su ribotais ištekliais, šeimos istorijos vertinimas yra privalomas kiekvieno vyrų sveikatos apžiūros etape.
Neįmanoma nustatyti, ar genai veikia vienodai visose šeimose, bet tai nereiškia, kad reikia laukti simptomų. Kai kurie tyrimai rodo, kad vyrų su šeimos istorija, pradėjusių tikrintis 45 metų, gyvybės trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie laukė iki 50 ar 55.
Kada pradėti PSA ir DRE tyrimus, jei yra šeimos istorija
Jeigu tavo tėvas ar brolis buvo diagnozuotas su prostatos vėžiu prieš 60 metų, tavo pirmasis PSA ir dėdės tyrimas (DRE) turėtų būti atliktas 45 metų amžiaus. Tai nėra standartinė rekomendacija visiems, bet yra pagrįsta įrodymais, kuriuos palaiko Lietuvos urologijos asociacija.
PSA (prostatos specifinis antigenas) yra kraujo tyrimas, kuris nėra 100% tikslus, tačiau jo pokyčiai per metus gali parodyti riziką. DRE – dėdės tyrimas – yra paprastas, greitas ir be kainos procedūra, kurią atlieka šeimos gydytojas ar urologas. Abi procedūros kartu padeda nustatyti anksčiau nei simptomai.
Dažnai pacientai bijo PSA tyrimo, nes girdi apie klaidingus teigiamus rezultatus. Tačiau jei turi šeimos istoriją, net klaidingas teigiamas rezultatas yra geresnis nei praleistas tikras atvejis.
PSA vertinimas turi būti periodinis. Po pirmojo tyrimo 45 metų, jei rezultatas yra normalus, kitas tyrimas atliekamas po 2 metų. Jei PSA kyla net mažai – net 0,7 ng/ml per metus – reikia kreiptis į urologą.
Visiškai nemokami tyrimai yra prieinami per Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Kiekvienas vyras turi teisę į šiuos tyrimus, net jei nėra simptomų.
Kokie veiksniai dar didina riziką, jei yra šeimos istorija
Šeimos istorija nėra vienintelis veiksnys. Jei tavo tėvas buvo diagnozuotas su prostatos vėžiu, o tu taip pat rūkai, tavo rizika daugiau nei dvigubai didesnė nei tų, kurie neturi šeimos istorijos ir nesirūkauja. Rūkymas yra vienas iš geriausiai įrodytų papildomų rizikos veiksnių.
Be to, nutukimas, mažai judėjimas ir mažai vaisių bei daržovių vartojimas taip pat padidina riziką. Lietuvoje daugelis vyrų vartoja per daug raudonos mėsos ir mažai žaliavų – tai yra vienas iš pagrindinių maisto rizikos veiksnių.
Alkoholis, nors ir nėra tiesiogiai susijęs su prostatos vėžiu, gali pabloginti imuninę sistemą ir padidinti uždegimą. Jei turi šeimos istoriją, geriausia išvengti didesnių kiekių.
Stresas ir miego trūkumas taip pat veikia hormonų pusiausvyrą. Nors tai nėra tiesioginė priežastis, tai gali paskatinti ląstelių pokyčius, kurie sukelia vėžį.
- Rūkymas – padidina riziką 20–30%
- Per daug raudonos mėsos – susijęs su didesniu rizikos lygiu
- Mažai judėjimo – padidina riziką dėl metabolinių pokyčių
- Mažai vaisių ir daržovių – sumažina antiosidantinį apsaugą
- Alkoholis – gali pabloginti imuninę atsaką
Palyginimas: šeimos istorija prieš kitus rizikos veiksnius
| Rizikos veiksnys | Įtakos lygis | Ar gali būti pakeistas? |
|---|---|---|
| Šeimos istorija (tėvas/brolis) | Labai aukštas | Ne |
| Amžius (virš 65) | Aukštas | Ne |
| Rūkymas | Vidutinis iki aukšto | Taip |
| Per daug raudonos mėsos | Vidutinis | Taip |
| Alkoholis | Mažas iki vidutinis | Taip |
| Stresas | Mažas | Taip |
| Mažai judėjimo | Vidutinis | Taip |
Šeimos istorija yra vienintelis rizikos veiksnys, kurio negalima pakeisti. Visi kiti veiksniai – rūkymas, mityba, judėjimas – yra kontroliuojami. Tai reiškia, kad net jei tavo genetika yra rizikinga, tu vis dar gali sumažinti bendrą riziką.
Dažnai pacientai mano, kad jei turi šeimos istoriją, tai viskas prarasta. Tai netiesa. Netgi su genetine predispozicija, sveika gyvensena gali sumažinti riziką iki 40–50%. Tai yra vienas iš svarbiausių žinoti.
Lietuvos vaistinėse, tokiose kaip Eurovaistinė, prieinami vitaminai ir antiosidantai, tačiau jie nėra pakeitimas sveikai mitybai. Geriausia strategija – ne vaistai, o gyvensena.
Kas vyksta po 45 metų: kas turi būti tikrinama ir kaip
Po 45 metų, jei turi šeimos istoriją, tavo šeimos gydytojas turėtų įtraukti prostatos tikrinimus į metinę apžiūrą. Tai nereiškia, kad kiekvieną metą reikia daryti biopsiją. Tai reiškia, kad reikia stebėti PSA ir DRE.
PSA tyrimas atliekamas kraujo mėginiu. Jis nėra brangus – kaina Lietuvoje svyruoja nuo 5 iki 12 EUR, priklausomai nuo klinikos. Jei esi Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos klientas, jis gali būti nemokamas.
DRE – dėdės tyrimas – yra greitas, be kainos ir nesukelia didelio nepatogumo. Jis atliekamas kiekvieną kartą, kai atliekamas PSA tyrimas. Jis padeda nustatyti, ar prostatos dydis ar struktūra yra keičiasi.
Jeigu PSA kyla net 0,3–0,7 ng/ml per metus, net jei jis vis dar „normalus“, reikia kreiptis į urologą. Kai kurie urologai Lietuvoje naudoja „PSA greičio“ analizę – tai reiškia, kad jie stebi pokyčius, o ne tik vieną skaičių.
Ne visi urologai vienodai vertina šeimos istoriją. Jei tavo šeimos gydytojas nesako, kad reikia pradėti tikrintis 45 metų, paprašyk pateikti pagrindimą. Tu turi teisę į informaciją.
Kodėl laukti iki 50 metų yra pavojinga, jei yra šeimos istorija
Dažnai pacientai laukia iki 50 metų, nes girdi, kad „visi“ pradeda tikrintis tada. Tačiau jei tavo tėvas buvo diagnozuotas 58 metų, o tu lauki iki 50, tu praleidi 8 metus – laikotarpį, kai vėžys gali augti be simptomų.
Prostatos vėžys dažnai auga lėtai, bet kai kurie tipai yra agresyvūs. Jei turi šeimos istoriją, tavo rizika yra ne tik didesnė, bet ir vėžys gali būti agresyvesnis.
Studijos rodo, kad vyrų, kurie pradėjo tikrintis 45 metų, dažniau aptinkamas vėžys ankstyvoje stadijoje, kai jis vis dar įmanoma gydyti be operacijos ar chemoterapijos.
Lietuvoje daugelis urologų nesako, kad reikia pradėti 45 metų, nes ne visi žino, kaip vertinti šeimos istoriją. Tai nereiškia, kad tai neteisinga. Tai reiškia, kad tau reikia būti aktyvus.
Jeigu tavo tėvas mirė nuo prostatos vėžio 60 metų, o tu lauki iki 50, tu praleidi 10 metų – laikotarpį, kai vėžys gali patekti į kaulus ar kitus organus. Tai nėra „per anksti“ – tai yra išgyvenimo klausimas.
Ne visi gydytojai kalba apie tai. Tai nereiškia, kad nereikia kalbėti. Tu turi teisę paklausti: „Ar man reikia pradėti tikrintis anksčiau?“
Kaip pradėti pokyčius: veiksmų planas šeimos istorijos atveju
Jeigu turi šeimos istoriją, tavo veiksmų planas turi būti aiškus, konkrečias ir laikotarpinis. Nėra vieno „teisingo“ būdo, bet yra veiksmingas.
Pirmas žingsnis – susirink informaciją apie šeimos istoriją. Užrašyk, kurie šeimos nariai buvo diagnozuoti, kiek metų jie buvo, kokia buvo stadija. Tai padės gydytojui įvertinti riziką.
Antras žingsnis – susirašyk šeimos gydytoją. Paprašyk, kad įtrauktų prostatos tikrinimus į tavo metinę apžiūrą. Jei jis atsisako, paprašyk pateikti rašytinį pagrindimą.
Trečias žingsnis – pradėk stebėti savo kūną. Užrašyk, ar turi dažnesnį šlapinimą, naktinius atsikėlimus, skausmą arba kraują šlapime.
Ketvirtas žingsnis – pakeisk maistą. Mažink raudoną mėsą, didink daržoves, vaisius, riešutus ir žuvį. Lietuvos vaistinėse, tokiose kaip Eurovaistinė, galima nusipirkti vitaminų, tačiau jie nėra pakeitimas sveikai mitybai.
Paskutinis žingsnis – nesijaudink. Dauguma vyrų su šeimos istorija niekada neserga prostatos vėžiu. Tačiau žinoti, kad esi atsargus, suteikia ramybę.