Kodėl sėdint skauda? Prostata ir stuburas – dviejų skirtingų ligų simptomai
Skausmas sėdint yra dažnas skundas tarp vyresnių vyrų, tačiau jo priežastys gali būti visiškai skirtingos. Kai kurie mano, kad tai visada susiję su prostata, tačiau dažnai kaltė tenka stuburui, kaulų, raumenų ar nervų problemoms. Prostatitas dažnai sukelia skausmą gilumoje, tarp kojų, apatinėje pilvo dalyje arba per tiesę, ypač po sėdėjimo ilgą laiką. Stuburo ligos – pvz., iškilusis diskas ar spondilozė – dažnai sukelia skausmą, kuris sklinda nuo apačios iki kojos, kartais su nuovargiu ar švelniu švelnumu.
Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje, pvz., Vilniuje ar Kaune, pirmiausia vertina, ar skausmas yra lokalizuotas tiesiogiai priešais dubens, arba jei jis sklinda iš nugaros. Prostatitas dažnai kyla su dažnesniu šlapinimuisi, ypač naktį, o stuburo skausmas dažnai stiprėja, kai kyla iš kėdės arba pasisuka.
Statistika rodo, kad apie 30 % vyresnių vyrų, kurie skundžiasi sėdėjimo skausmu, turi stuburo ligą, o ne prostatitį. Tai reiškia, kad neteisingai priskirtas diagnozės tipas gali vesti į netinkamą gydymą. Jei vaistinėje (pvz., Eurovaistinė) pirkote vaistus nuo prostatos, o jie nepadėjo – verta apsvarstyti stuburo priežastį.
Ne visi skausmai, kurie atrodo „prostatiniai“, yra prostatos. Skausmas, kuris atsiranda po ilgo sėdėjimo, bet išnyksta po kelių minučių judėjimo, dažnai yra stuburo pobūdžio. Prostatos skausmas dažnai išlieka net ir kai stovi arba eina.
Kaip atskirti prostatito skausmą nuo stuburo ligos: simptomų analizė
Prostatito skausmas dažnai yra gilus, „sprogstantis“, su jausmu, kad kažkas spaudžia iš vidaus. Jis gali būti susijęs su šlapinimuisi: skausmas didėja prieš šlapinimuisi, po jo arba net per jį. Kartais jis kyla po ejakuliacijos. Stuburo skausmas, priešingai, dažnai yra „skverbiamasis“ arba „švelnus“, gali sklindinėti į koją, ypač jei yra nervų spaudimas.
Prostatitas dažnai sukelia šiuos simptomus: dažnas šlapinimasis, ypač naktį; skausmas ar deginimas šlapinant; skausmas per tiesę; šlapimo srauto silpnumas; jausmas, kad šlapinamasi ne visiškai. Stuburo ligos simptomai: skausmas, kuris stiprėja sėdint, bet mažėja stovint; jausmas, kad nugaros raumenys įtempti; nuovargis kojoje; jausmas, kad koja „nelygė“ arba „nepajėgė“.
Žinoma, yra ir persidengimų. Kai kurie prostatito pacientai turi ir stuburo skausmą, ypač jei ilgai sėdi. Tačiau esminis skirtumas – ar skausmas yra susijęs su šlapinimuisi, ar ne. Jei šlapinimasis nesikeičia, o skausmas tik stiprėja po sėdėjimo – tai dažnai stuburas.
Šeimos gydytojas gali atlikti greitą fizikinį tyrimą: palietimas per tiesę (dodgytinis tyrimas) gali nustatyti ar prostata yra įtempta, skausminga. Jei nėra pokyčių, o skausmas išlieka – reikia kreiptis į neurologą ar ortopedą.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją: kokie signalai nurodo į prostatitį?
Kreiptis į šeimos gydytoją reikia, jei sėdėjimo skausmas kartojasi dažniau nei du kartus per mėnesį ir truksta daugiau nei savaitę. Ypač jei jis lydima šių simptomų: dažnas šlapinimasis (daugiau nei 8 kartus per dieną), naktinis šlapinimasis (daugiau nei vienas kartas per naktį), skausmas ar deginimas šlapinant, šlapimo srauto silpnumas, jausmas, kad šlapinamasi ne visiškai.
Jeigu skausmas atsiranda po seksualinio aktyvumo, ypač po ejakuliacijos, tai labai dažnai yra prostatito požymis. Taip pat, jei pastebite, kad šlapimas tampa rūškingas, turi kvapą arba yra kraujo, tai reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prostatitas dažnai kyla po infekcijos, streso, ilgo sėdėjimo arba peršalimo. Jei pastebite, kad skausmas atsirado po kelionės, ilgo sėdėjimo automobilyje arba po šaltų dienų – tai gali būti prostatitas.
Šeimos gydytojas gali nukreipti į urologą, kuris atliks dodgytinį tyrimą (DRE) ir gali užsakyti PSA tyrimą. Kaina – apie 15–25 EUR už PSA, o dodgytinis tyrimas – dažnai nemokamas, jei atliekamas PSDF kabinete. Klinikos, pvz., „Medica“ Vilniuje ar „Euromedic“ Kaune, turi specializuotus urologus.
Ne visi skausmai sėdint reikalauja antibiotikų. Tik 10–15 % prostatitų yra bakterinio pobūdžio. Dažniausiai tai yra chroniškas prostatitas be infekcijos – ir jį reikia gydyti kitaip.
Stuburo ligos ir prostatitas: palyginamoji lentelė
| Simptomas | Prostatitas | Stuburo liga (pvz., diskų iškilimas) |
|---|---|---|
| Skausmo vieta | Apatinė pilvo dalis, tarp kojų, per tiesę | Nugaros apačia, sklinda į koją |
| Skalės intensyvumas | Gilus, spaudžiantis, dažnai po ejakuliacijos | Skverbiamasis, dažnai su nuovargiu |
| Šlapinimasis | Dažnas, skausmingas, silpna srauto | Be pokyčių, išskyrus jei yra nervų spaudimas |
| Stiprinimas po sėdėjimo | Dažnai, bet ne visada | Visada, dažnai po 15–30 min |
| Atsakas į judėjimą | Ne visada mažėja | Dažnai mažėja po kelių minučių |
| Neurologiniai požymiai | Ne | Taip (nuovargis, švelnumas, „nelygė“ koja) |
Ši lentelė padeda atskirti pagrindinius skirtumus, tačiau ne visada yra aišku. Kai kurie pacientai turi abi ligas vienu metu – ypač vyresni vyrai. Todėl svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir atlikti tinkamus tyrimus.
Jeigu šeimos gydytojas nesupranta, ar tai stuburas ar prostata, jis gali nukreipti į abu specialistus: urologą ir neurologą ar ortopedą. Tai nėra per daug – tai yra standartinė procedūra Lietuvoje. Kaina už urologo vizitą – apie 40–60 EUR, neurologo – 50–70 EUR, bet dažnai yra nuolaidos pagal Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Kas gali pabloginti sėdėjimo skausmą: rizikos veiksniai ir gyvenimo būdas
Ilgas sėdėjimas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių tiek prostatitui, tiek stuburo ligoms. Vyrų, kurie sėdi daugiau nei 6 valandas per dieną, rizika tapti prostatitų yra 2–3 kartus didesnė. Tai yra susiję su kraujo srauto sumažėjimu dubens srityje ir raumenų įtemptumu.
Kiti veiksniai, kurie gali pabloginti skausmą: per daug kofeinės (kava, gazuoti gėrimai), per daug alkoholio, stresas, per mažai judėjimo, per daug vaistų nuo aukšto kraujospūdžio (pvz., anticholinergikai). Kiekvienas iš šių veiksnių gali pabloginti tiek prostatą, tiek stuburą.
Yra ir veiksniai, kurie gali padėti: reguliarus judėjimas, ypač vaikščiojimas, plaukimas, keliavimas ant dviračio (ne ilgai, ne per daug), pratimai dėl dubens dugno raumenų. Šie pratimai padeda pagerinti kraujo srautą ir sumažinti įtemptumą.
- Ne sėdėkite ilgiau nei 45 min be pertraukos
- Naudokite atsparią kėdę su pagalve
- Nekeiskite kavos su gazuotais gėrimais
- Nešaukite alkoholio po sėdėjimo
- Neprispauskite kelių prie krūtinės, kai sėdite
- Atlikite 5 min per dieną pratimų dėl dubens dugno raumenų
Šie paprasti veiksmai gali sumažinti skausmą net 50 % per 2–3 savaites. Tai nėra „natūralus gydymas“ – tai medicininis gydymas, paremtas fiziologija.
Gydymo pasirinkimai: kada reikia antibiotikų, kada – fizinis gydymas?
Antibiotikai veikia tik tada, kai prostatitas yra bakterinis – tai tik 10–15 % atvejų. Dažniausiai tai yra akutinis prostatitas, kuris atsiranda staigiai, su karščiavimu ir šlapimo užtvaru. Chronicus prostatitas be infekcijos (CP/CPPS) nereikalauja antibiotikų – jie nepadės, o tik sukelia šalutinių poveikių.
Stuburo ligos gydymas dažnai apima fizinį gydymą, masażą, fizioterapiją, kai kuriais atvejais – vaistus nuo skausmo (pvz., paracetamolas, naproksenas). Kaina už vieną fizioterapijos sesiją – apie 25–40 EUR, dažnai apmokama iš valstybės lėšų, jei turite nuolaidą.
Prostatito gydymas, jei nėra infekcijos, apima: raumenų atpalaidavimą, streso valdymą, reguliarų šlapinimą, mažesnį kofeinės vartojimą. Kai kurie gydytojai rekomenduoja „dubens dugno raumenų“ pratimus – tai yra patvirtinta metodika, kuri padeda 60–70 % pacientų.
Šeimos gydytojas gali nukreipti į fizioterapeutą, kuris mokys, kaip atpalaiduoti raumenis dubens srityje. Tai nėra „alternatyvus gydymas“ – tai medicininis gydymas, kuris naudojamas Europos klinikose. Kaina už 6 sesijų – apie 150–200 EUR, bet dažnai yra nuolaidos pagal Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Neįsigykite „natūralių“ papildų, pvz., „sabalos palma“ – jie nėra įrodyti veiksmingi prostatitui. Tai buvo tyrimas STEP (2006), kuris parodė, kad jie nesiskiria nuo placebo.
Kada reikia eiti į urologą: kokie požymiai yra „raudonos signalai“?
Jeigu sėdėjimo skausmas truksta ilgiau nei 4 savaites, net jei jis yra švelnus, reikia kreiptis į urologą. Taip pat, jei pastebite kraują šlapime, net jei tik vieną kartą, arba jei šlapinimasis tampa neįmanomas – tai yra raudoni signalai.
Kitas raudonas signalas: skausmas, kuris atsiranda po ejakuliacijos ir truksta daugiau nei 24 valandas. Tai gali būti prostatitas, bet taip pat gali būti ir kitos ligos, pvz., prostatos vėžys. Nors tai reta, bet neįmanoma atmesti.
Jeigu jau bandėte antibiotikus, o jie nepadėjo – tai reiškia, kad tai ne bakterinis prostatitas. Tada reikia kitių metodų: fizioterapija, streso valdymas, raumenų atpalaidavimas.
Jeigu skausmas sklinda į koją, ypač jei jis lydima nuovargio, švelnumo ar jausmo, kad koja „nelygė“ – tai reikia kreiptis į neurologą. Stuburo ligos gali būti labai pavojingos, jei neaptiktos laiku.
Ne visi skausmai sėdint reikalauja operacijos. Dauguma atvejų gali būti sėkmingai gydomi konservatyviai. Tačiau jei nesate tikras – nevengite konsultacijos. Klinikos, pvz., „Medica“, „Euromedic“, „Kardiolita“ turi urologus, kurie gali atlikti DRE, PSA, USG ir, jei reikia, biopsiją. Kaina už USG – apie 40–60 EUR, biopsija – apie 200–300 EUR, bet dažnai apmokama iš valstybės lėšų.
Ne visi skausmai yra „prostatiniai“. Dažnai tai yra stuburas. Ir tai nėra blogai – tai reiškia, kad galima gydyti kitaip, be antibiotikų.