Vizitas pas urologą: kaip viskas vyksta žingsnis po žingsnio

Kodėl vyrai atidėlioja vizitą

Vidutinis laikas nuo pirmųjų prostatos simptomų iki apsilankymo pas gydytoją skaičiuojamas mėnesiais, o neretai ir metais. Priežastis beveik niekada nėra abejingumas savo sveikatai – dažniausiai tai baimė nežinomybės.

Dažniausiai girdimos priežastys ir atsakymai į jas:

• „Gėda apie tai kalbėti.“ Urologui tai kasdienybė – per savaitę jis išklauso dešimtis panašių pasakojimų. Jūsų situacija nėra nei neįprasta, nei gėdinga.
• „Bijau tyrimo per tiesiąją žarną.“ Jis trunka kelias sekundes ir nėra skausmingas. Apie tai detaliai žemiau.
• „Bijau, kad ras vėžį.“ Dažniausia vengimo priežastis ir kartu blogiausia. Anksti nustatytas prostatos vėžys turi labai gerą prognozę, vėlai nustatytas – gerokai blogesnę. Be to, didžioji dauguma prostatos nusiskundimų nėra susiję su navikais.
• „Praeis savaime.“ Dalis nusiskundimų tikrai praeina, bet be ištyrimo nežinosite, ar priklausote tai grupei.
• „Neturiu laiko.“ Pirmas vizitas su pagrindiniais tyrimais užtrunka apie pusvalandį.

Šis straipsnis parašytas tam, kad vizitas nustotų būti šuoliu į nežinomybę. Kai žinote, kas vyks, baimė sumažėja.

Kaip pasiruošti prieš vizitą

Geras pasiruošimas sutrumpina kelią iki diagnozės ir realiai pakeičia vizito kokybę. Trys dalykai yra svarbiausi.

Šlapinimosi dienoraštis

Vertingiausias dalykas, kurį galite atsinešti. Veskite tris dienas iš eilės, geriausia įprastu režimu.

Žymėkite kiekvieno šlapinimosi laiką ir apytikslį kiekį mililitrais, naktinių kėlimųsi skaičių, skausmo stiprumą nuo 0 iki 10, taip pat išgertų skysčių kiekį ir laiką. Reikės matavimo indo ir užrašų knygelės.

Trijų dienų užrašai gydytojui pasako daugiau nei detaliausias pasakojimas iš atminties, nes atmintis šiuos dalykus iškraipo – blogos naktys įsimena, geros pamirštamos.

IPSS klausimynas

Tarptautinė prostatos simptomų skalė: septyni klausimai apie šlapinimąsi ir vienas apie gyvenimo kokybę. Užpildymas trunka kelias minutes.

Išsaugokite rezultatą – jis taps atskaitos tašku vertinant gydymo poveikį.

Vaistų ir papildų sąrašas

Surašykite viską, įskaitant nereceptinius ir žolinius preparatus. Tai turi praktinę reikšmę: kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai ar peršalimo preparatai su pseudoefedrinu, patys apsunkina šlapinimąsi. Papildai, slopinantys 5-alfa-reduktazę, mažina PSA reikšmę ir gali iškreipti tyrimo rezultatą.

Pirma dalis: pokalbis

Vizitas prasideda nuo pokalbio, kuris paprastai užima daugiausia laiko. Gydytojas klaus konkrečių dalykų, todėl verta apie juos pagalvoti iš anksto.

Ko greičiausiai klaus:

• Kada simptomai prasidėjo ir ar jie stiprėja
• Kiek kartų šlapinatės dieną ir keliatės naktį
• Ar srovė susilpnėjusi, ar reikia palaukti pradžios, ar lieka nevisiško ištuštėjimo jausmas
• Ar yra skausmas ir kur tiksliai
• Ar skauda ejakuliuojant
• Ar buvo kraujo šlapime arba sėkloje
• Ar sirgote šlapimo takų infekcijomis
• Ar tėvui arba broliui buvo nustatytas prostatos vėžys
• Kokius vaistus vartojate
• Ar sergate cukriniu diabetu, ar turite širdies ligų

Ką verta pasakyti patiems, net jei neklausia: skausmą ejakuliuojant, kraujo pasirodymą, lytinio gyvenimo pokyčius, tai, kiek nusiskundimai trikdo kasdienybę, ir naujus vaistus ar papildus.

Paskutinis punktas svarbesnis, nei atrodo. Simptomų sunkumas skalėje ne visada atspindi, kiek jie trukdo gyventi. Jei dėl jų nemiegate ar atsisakote veiklų, tai pasakykite tiesiai – nuo to priklauso gydymo taktika.

Antra dalis: apžiūra ir tyrimas per tiesiąją žarną

Ši dalis kelia daugiausia nerimo, todėl aprašysiu ją detaliai. Kai žinote eigą, nemalonumas sumažėja.

Bendra apžiūra

Gydytojas apčiuopia pilvo apačią, kad įvertintų, ar šlapimo pūslė nėra perpildyta, apžiūri išorinius lyties organus ir kapšelį.

Tyrimas per tiesiąją žarną

Kaip vyksta: atsigulate ant šono, keliai pritraukti prie krūtinės, arba atsistojate palinkę į priekį. Gydytojas užsimauna pirštinę, panaudoja lubrikantą ir įveda pirštą į tiesiąją žarną. Prostata yra vos už kelių centimetrų, todėl pasiekiama iš karto.

Kiek trunka: nuo dešimties iki dvidešimties sekundžių. Ne minutes.

Ar skauda: ne. Yra nemalonu ir neįprasta, gali kilti trumpas noras šlapintis, bet tai nėra skausmingas tyrimas. Išimtis yra ūminis uždegimas, kai liauka jautri – tada tyrimas atliekamas ypač atsargiai arba atidedamas.

Ką gydytojas sužino: liaukos dydį, konsistenciją, simetriją, jautrumą ir tai, ar nėra kietų mazgelių. Šios informacijos jokiu kitu būdu gauti neįmanoma – nei kraujo tyrimu, nei echoskopija.

Praktinė pastaba: jei tą pačią dieną planuojamas PSA tyrimas, kraujas turi būti paimtas prieš šį tyrimą, nes jis laikinai padidina PSA reikšmę.

Beveik visi pacientai po pirmo karto sako tą patį: bijojo daug labiau, nei vertėjo.

Trečia dalis: tyrimai

Priklausomai nuo simptomų ir amžiaus, skiriami tolesni tyrimai. Dažniausiai tai yra šie.

Šlapimo tyrimas su pasėliu

Paimamas vidurinės srovės šlapimas po nusiplovimo. Pasėlis parodo, ar yra bakterija ir kokiems antibiotikams ji jautri. Būtent šis tyrimas lemia, ar antibiotikas apskritai reikalingas.

PSA kraujo tyrimas

Vyrams po 50 metų, o esant šeiminei anamnezei – nuo 45 metų. Svarbu suprasti, kad padidėjusi reikšmė nereiškia vėžio: PSA kyla ir esant uždegimui, padidėjusiai prostatai, pavažiavus dviračiu, po lytinio akto ir po tyrimo per tiesiąją žarną.

Pasiruošimas: 48 valandas be ejakuliacijos ir intensyvaus važiavimo dviračiu, kraujas paimamas prieš tyrimą per tiesiąją žarną, o esant ūminiam uždegimui tyrimas atidedamas 4–6 savaitėms.

Echoskopija

Per pilvą įvertinama liekamojo šlapimo kiekis po šlapinimosi ir inkstų būklė. Tyrimas neskausmingas, atliekamas su pilna pūsle. Transrektalinė echoskopija atliekama tik esant konkrečioms indikacijoms.

Uroflowmetrija

Šlapimo srovės greičio matavimas – šlapinatės į specialų prietaisą. Neinvazinis tyrimas, kuris objektyviai parodo tai, ką pacientas apibūdina kaip silpną srovę.

Papildomi tyrimai

Jaunesniems nei 35–40 metų vyrams verta ištirti dėl lytiškai plintančių infekcijų. Svarbu žinoti, kad įprastas pasėlis chlamidijų ir mikoplazmų neaptinka – reikalingas atskiras PGR tyrimas, kurį gydytojas turi paskirti specialiai.

Kas vyksta po vizito

Pirmo vizito pabaigoje galimi keli scenarijai.

Ką verta paklausti prieš išeinant: kokia tikėtina priežastis, ar reikalingi papildomi tyrimai, kokios yra gydymo galimybės, kada tikėtis pagerėjimo ir kada atvykti pakartotinai.

Praktiškas patarimas: pasižymėkite atsakymus arba paprašykite išrašo. Po vizito detalės greitai pasimiršta, ypač jei buvote susijaudinęs.

Jei jaučiate, kad problema neišspręsta

Jei po kelių vizitų nusiskundimai išlieka, o pasėlis nuolat neigiamas, tikslinga paklausti apie dubens dugną. Tinkama formuluotė: Ar gali būti, kad tai susiję su dubens dugno raumenų įtampa, ir ar galima gauti siuntimą pas kineziterapeutą, dirbantį šioje srityje?

Ši sritis kasdienėje praktikoje vis dar dažnai lieka nepastebėta, o daliai pacientų būtent ji ir yra atsakymas.