Prostatos tyrimai: PSA, echoskopija, uroflowmetrija ir kas po jų

Kokia tvarka atliekami tyrimai

Prostatos ištyrimas nėra vienas tyrimas, o seka žingsnių, kur kiekvienas atsako į savo klausimą. Suprasti šią logiką naudinga, nes tada aišku, kodėl gydytojas neskiria visko iš karto.

Pirmieji keturi žingsniai sudaro standartinį pirmo vizito rinkinį. Paskutiniai atliekami tik tada, kai ankstesni duoda pagrindą.

PSA: ką reiškia skaičius

PSA yra prostatos ląstelių gaminamas baltymas, kurio nedidelis kiekis patenka į kraują. Pavadinimas klaidina, todėl verta patikslinti: PSA yra specifinis prostatai, bet ne vėžiui. Jis rodo, kad iš liaukos į kraują pateko daugiau baltymo nei įprastai, bet nepasako kodėl.

Anksčiau normalia laikyta riba 4 ng/ml šiandien vertinama kaip pernelyg supaprastinta, nes PSA natūraliai didėja su amžiumi kartu su liaukos augimu.

Šios reikšmės orientacinės, laboratorijų ribos gali skirtis. Pokyčio greitis dažnai pasako daugiau nei vienkartinis skaičius. Metų metus stabili 3,8 reikšmė kelia mažiau nerimo nei kilimas nuo 1,2 iki 2,9, nors pastaroji ir telpa į normą.

Laisvo PSA santykis

Kai bendras PSA patenka į neaiškią 4–10 ng/ml sritį, papildomai tiriamas laisvo PSA santykis. Navikinis audinys gamina daugiau surišto PSA, o gerybinis padidėjimas – daugiau laisvo.

• Virš 25 procentų – labiau tikėtinas gerybinis procesas
• 10–25 procentai – neaiški sritis
• Žemiau 10 procentų – didesnė naviko rizika, reikia tolesnio ištyrimo

PSA tankis

PSA reikšmės ir echoskopu išmatuoto liaukos tūrio santykis. Didelė liauka natūraliai gamina daugiau PSA, todėl 5 ng/ml esant 60 ml tūriui reiškia visai ką kita nei ta pati reikšmė esant 25 ml.

Kas iškraipo PSA rezultatą

Praktiškai svarbiausia dalis, nes tinkamai pasiruošus daugelio nereikalingų nerimų būtų išvengta.

Kas dirbtinai didina

• Ejakuliacija per 48 valandas iki tyrimo
• Važiavimas dviračiu, jodinėjimas, motociklas
• Tyrimas per tiesiąją žarną – todėl kraujas visada imamas prieš jį
• Prostatos masažas, kateterizacija, cistoskopija
• Biopsija – po jos reikia palaukti bent 6 savaites
• Ūminis uždegimas ar infekcija – gali padidinti reikšmę kelis kartus, todėl tyrimas atidedamas 4–6 savaitėms
• Šlapimo susilaikymas
• Didelė gerybiškai padidėjusi prostata – pati savaime didina reikšmę

Kas dirbtinai mažina

• 5-alfa-reduktazės inhibitoriai (finasteridas, dutasteridas) – sumažina reikšmę maždaug per pusę. Vertinant rezultatą jį reikia dauginti iš dviejų, tačiau gydytojas turi žinoti apie vartojamą vaistą.
• Kai kurie maisto papildai, slopinantys tą patį fermentą. Todėl būtina paminėti visus vartojamus preparatus.
• Nutukimas – didesnis kraujo tūris skiedžia PSA

Pasiruošimas

1. 48 valandos be ejakuliacijos
2. 48 valandos be važiavimo dviračiu
3. Kraujas imamas prieš tyrimą per tiesiąją žarną
4. Esant infekcijai tyrimas atidedamas
5. Paminėti visus vaistus ir papildus

Echoskopija ir liekamasis šlapimas

Echoskopija per pilvą

Neskausmingas tyrimas, atliekamas su pilna šlapimo pūsle. Įvertinama pūslės būklė, sienelės storis, inkstai ir, jei matoma, prostatos tūris.

Kodėl svarbus pūslės sienelės storis: ilgai veikianti kliūtis verčia raumenį dirbti stipriau, todėl sienelė storėja. Tai netiesioginis požymis, rodantis, kad kliūtis egzistuoja jau seniai.

Liekamasis šlapimas

Matuojamas iškart po šlapinimosi ir yra vienas praktiškiausių rodiklių.

Nuolat didelis liekamasis šlapimas svarbus todėl, kad didina infekcijų ir akmenų riziką, o esant labai dideliems kiekiams gali sutrikti inkstų veikla dėl atgalinio spaudimo. Būtent šis rodiklis dažnai lemia sprendimą dėl operacijos.

Transrektalinė echoskopija

Tikslesnis liaukos vaizdas, gaunamas įvedus zondą į tiesiąją žarną. Atliekama esant konkrečioms indikacijoms, ne kaip įprastas tyrimas. Nemalonu, bet trunka trumpai.

Uroflowmetrija

Paprastas ir nebrangus tyrimas, kurio vertė nepakankamai įvertinta. Pacientas šlapinasi į specialų prietaisą, kuris matuoja srovės greitį.

Kodėl reikalingas: žodžiai „silpna srovė“ kiekvienam reiškia skirtingai. Uroflowmetrija paverčia subjektyvų pojūtį skaičiumi, kurį galima palyginti po gydymo.

Pagrindinis rodiklis

Maksimalus srovės greitis, žymimas Qmax, matuojamas mililitrais per sekundę.

Svarbi sąlyga: tyrimas patikimas tik tada, kai pasišlapinama bent 150 ml. Esant mažesniam kiekiui rezultatas neinformatyvus, todėl prieš tyrimą prašoma atvykti su pilna pūsle.

Ką dar rodo kreivė: jos forma taip pat informatyvi. Sklandi kreivė su aiškia viršūne būdinga normai, plokščia ir ištęsta rodo kliūtį, o nutrūkstanti su keliomis viršūnėmis – šlapinimąsi naudojant pilvo presą.

Vienas apribojimas: silpna srovė gali reikšti ne tik kliūtį, bet ir susilpnėjusį pūslės raumenį. Šiuos du dalykus tiksliai atskirti leidžia tik sudėtingesnis urodinaminis tyrimas, skiriamas neaiškiais atvejais.

Ką paklausti gavus atsakymus

Tyrimų rezultatai be paaiškinimo dažnai kelia daugiau nerimo nei aiškumo. Keli klausimai, kuriuos verta užduoti.

• Ką konkrečiai reiškia mano skaičiai? Paprašykite paaiškinti reikšmes atsižvelgiant į jūsų amžių, o ne tik į laboratorijos normas.
• Ar reikia kartoti tyrimą? Vienkartinė padidėjusi PSA reikšmė dažnai kartojant būna normali.
• Ar mano vartojami vaistai ir papildai galėjo paveikti rezultatą?
• Koks liekamojo šlapimo kiekis? Tai vienas praktiškiausių rodiklių, lemiančių tolesnę taktiką.
• Kada reikia atvykti pakartotinai?
• Kokie požymiai turėtų priversti kreiptis anksčiau?

Praktinis patarimas: pasižymėkite atsakymus arba paprašykite išrašo. Po vizito detalės greitai pasimiršta, ypač jei jaudinatės. Taip pat išsaugokite visus rezultatus – prostatos tyrimuose pokyčio kryptis laikui bėgant dažnai svarbesnė už vienkartinį skaičių.

Jei rezultatas kelia nerimą, verta prisiminti, kad dauguma nukrypimų turi gerybinę priežastį. Padidėjusį PSA sukelia uždegimas, liaukos padidėjimas, važiavimas dviračiu ar neseniai atliktas tyrimas – ir tik dalis atvejų reikalauja tolesnės onkologinės diagnostikos.

MRT ir biopsija: kada prireikia

Šie tyrimai nėra pirmo pasirinkimo priemonės. Jie atliekami tada, kai ankstesni rezultatai kelia konkretų įtarimą.

Kas keičiasi lyginant su ankstesne praktika

Anksčiau padidėjęs PSA dažnai vesdavo tiesiai į biopsiją. Šiandien tarptautinės rekomendacijos daugeliu atvejų siūlo pirmiausia atlikti daugiaparametrinį MRT. Tai reikšmingas pokytis, nes MRT parodo įtartinas sritis, o jų neradus biopsijos dažnai galima išvengti.

Multiparametrinis MRT

Radiologas vertina radinius PI-RADS skalėje nuo 1 iki 5:

• 1–2 – navikas mažai tikėtinas, biopsijos dažniausiai nereikia
• 3 – neaiškus radinys, sprendimas priimamas atsižvelgiant į kitus duomenis
• 4–5 – įtarimas didelis, tikslinga tikslinė biopsija

Tyrimas trunka apie 30–45 minutes, atliekamas gulint uždarame aparate. Nemalonumas daugiausia susijęs su triukšmu ir uždara erdve.

Biopsija

Imami audinio mėginiai, šiuolaikinėje praktikoje – tikslingai iš MRT nurodytų sričių. Atliekama vietinėje nejautroje, trunka apie 15 minučių. Nemalonu, bet paprastai gerai toleruojama.

Po biopsijos įprasta: kraujas šlapime kelias dienas, kraujas sėkloje net kelias savaites, nedidelis diskomfortas. Būtina skubiai kreiptis esant karščiavimui su šaltkrėčiu, negalėjimui pasišlapinti ar gausiam kraujavimui.

Kai navikas nustatomas

Svarbu žinoti, kad nemaža dalis nustatomų navikų yra lėtai augantys ir nereikalauja skubaus gydymo. Tokiais atvejais taikomas aktyvus stebėjimas su reguliariomis kontrolėmis, nes gydymo rizika viršytų naudą. Tai nėra neveiklumas, o pagrįsta strategija.