Padidėjusi prostata (BPH): simptomai, tyrimai ir sprendimo būdai

Kas yra gerybinė prostatos hiperplazija

Gerybinė prostatos hiperplazija (BPH) – tai nespecifinis prostatos padidėjimas, kuris dažniausiai pasitaiko po 50 metų. Apie 50 % vyrų po 60 metų ir beveik visi po 80 metų turi kažkokias BPH požymių, nors ne visiems tai sukelia nusiskundimų.

Svarbu: BPH nėra vėžys ir nevirsta vėžiu. Tai atskiras procesas, susijęs su hormonų pokyčiais, o ne su mutacijomis ląstelėse.

Prostata yra nedidelis liaukauskštis (normaliai – kaštono dydžio), esantis po šlapimo pūsle ir supantis šlapimo vamzdį. Kai ji didėja, ji spaudžia vamzdį, ką sukelia sunkumų šlapinantis.

BPH simptomai vadinami LUTS – Lower Urinary Tract Symptoms (apatinių šlapimo takų simptomai). Tai ne liga pati savaime, bet simptomų rinkinys, susijęs su prostatos dydžio pokyčiais.

Tipiniai BPH simptomai

Šlapinimosi simptomai

• Silpnas šlapimo srovė – šlapimas teka lėčiau, kartais su pertrūkiais
• Sunku pradėti šlapintis – reikia palaukti kelis sekundus, kartais įtempti pilvo raumenis
• Nebaigto ištuštinimo jausmas – atrodo, kad pūslė neištuštėjo, nors ką tik šlapinosi
• Lašėjimas po šlapinimosi – kelios lašai šlapimo išeina jau po pasibaigusio šlapinimosi

Kaupimo simptomai

• Dažnas šlapinimasis – daugiau nei 8 kartus per dieną
• Nakčia kėlimasis (nokturija) – keltis naktį daugiau nei 2 kartus
• Skubus poreikis – sunku valdyti šlapinimosi poreikį

Komplikacijos (retai)

• Visiško šlapimo sulaikymo
• Kartotinės šlapimo takų infekcijos
• Akmenys pūslėje
• Inkstų funkcijos pablogėjimas (labai retai)

Simptomų intensyvumas nevisada atitinka prostatos dydį – mažesnė prostata gali sukelti daugiau problemų nei didesnė, nes svarbu kryptis augimo (į vamzdžio pusę ar ne).

Kaip diagnozuojama BPH

Klausimynas IPSS

Tarptautinė prostatos simptomų skalė – 7 klausimai apie šlapinimosi dažnumą, srovę, naktinį kėlimąsi. Rezultatas 0–7 = lengvi simptomai, 8–19 = vidutiniai, 20–35 = sunkūs.

Šlapimo tyrimas

Šlapimo analizė ir pasėlis – pašalinti infekcijos, kraujo, gliukozės. Jei yra bakterijų, tai ne BPH, o infekcija.

Tyrimas per tiesiąją žarną (DRE)

Urologas apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną – įvertina dydį, konsistenciją, skausmingumą. Tai trūksta 10–15 sekundžių ir nėra skausminga, nors nemalonu.

PSA testas

PSA (prostatos specifinis antigenas) kraujo analizė. Padidėjęs PSA nereiškia vėžio – jis didėja ir dėl BPH, ir dėl uždegimo, ir po dviračio važinėjimo. Tačiau PSA padeda atskirti BPH nuo kitų priežasčių.

Ultragarsas

UGT pūslės su liekanų įvertinimu (kiek šlapimo lieka po šlapinimosi) ir prostatos (dydis, struktūra). Papildomai: prostatos UGT per tiesiąją žarną (TRUS), jei reikia tikslesnio vaizdo.

Uroflowmetrija

Šlapimo srovės matavimas – šlapinate į specialų prietaisą, kuris matuoja greitį, tūrį, laiką. Tai objektyviai rodo, ar srovė tikrai silpna.

Gydymo būdai – nuo stebėjimo iki procedūros

1. Aktyvi stebėsena

Jei simptomai lengvi (IPSS < 8), gydyti nebūtina. Kontrolė kas 6–12 mėnesių + gyvenimo būdo pokyčiai: alkoholio ir kofeino mažinimas, skysčių išdėstymas dieną (ne vakarą), fizinis aktyvumas.

2. Farmakoterapija

Alfa-blokeriai (tamsulosinas, alfuzosinas) – atpalaiduoja prostatos ir pūslės kaklelio raumenis, palengvina šlapinimąsi. Efektas per kelias dienas iki 2 savaičių.

5-alfa-reduktazės inhibitoriai (finasteridas, dutasteridas) – sumažina prostatą apie 20–25 % per 3–6 mėnesius. Ilgai veikia, bet reikia kantrybės.

Kombinuotas gydymas – abu kartu, jei prostata didelė ir simptomai stiprūs.

3. Fizioterapija ir gyvenimo būdas

• Pertraukos sėdint kas 45–60 minučių
• Skysčių paskirstymas dieną, ne vakarą
• Šiltos sėdynės vonios
• Reguliarus fizinis aktyvumas

4. Procedūros (kai vaistai nepadeda)

• TURP – transuretrinė elektroresekcija (aukso standartas, didžiausia efektyvumas)
• Lazerinė enukleacija (HoLEP, ThuLEP) – panašus efektyvumas kaip TURP, mažesnis kraujavimas
• Lazerinė vaporizacija – prostatos audinio išgarinimas
• Urolift – implantai, kurie išskleidžia prostatos dalis (išlaiko ejakuliaciją)
• Rezūm – vandens garas sunaikina perteklinį audinį

Procedūra reikalinga, jei: vaistai nepadeda, kartotinis šlapimo sulaikymas, kartotinės infekcijos, inkstų funkcijos pablogėjimas.

Ar BPH yra vėžys arba gali virsti vėžiu?

Ne. BPH ir prostatos vėžys yra du skirtingi procesai. BPH nevirsta vėžiu. Tačiau abu gali egzistuoti tuo pačiu metu – vyras gali turėti BPH ir vėžį atskirose prostatos dalyse.

Todėl PSA tyrimas ir DRE vis tiek rekomenduojami po 50 metų (arba nuo 45 metų, jei yra šeiminis vėžio anamnezas), nepaisant BPH diagnozės.

BPH nėra vėžio rizikos faktorius – tai reiškia, kad turėti BPH nedidina tikimybės gauti vėžį.